ŠIUOLAIKINĖ MOKYKLA AR GERAI SUSPAUSTAS KOPŪSTAS?

ŠIUOLAIKINĖ MOKYKLA AR GERAI SUSPAUSTAS KOPŪSTAS?

Sausio 28 d. vyko TEDx Vilnius ED  –  forumas, skelbiantis šiuolaikinės mokyklos principus. Nepakartojamas jausmas būti su švietimo entuziastais ir jų klausytis. Gausybė pranešėjų, kuriuos apibendrinti būtų sudėtinga. Jie unikalūs, labai kūrybiškai žvelgiantys į švietimą ir, ko gero, apskritai į pasaulį. Tačiau būtent entuziazmas būdingas visiems. Džiugu, kad forume ne tik klausytojai, bet ir pranešėjai buvo ir Lietuvos švietimo atstovai.

Lietuvoje Suomijos švietimo sistema dažnai pristatoma kaip pavyzdinė. Gal daugiau besidomintiems nėra naujovė, kad Suomija pastaruoju metu keičia švietimo kryptį. Vaikai, pasak pranešėjos Marjo Kyllonen, auginami ateičiai. Reiškiniai, su kuriais susidurs dabar mokyklas lankantys vaikai, keisis, turime padėti pasiruošti. Nuolat niurzgantiems, nepatenkintiems   besikeičiančia mokykla, pirmiausia reikia atsakyti į keletą klausimų. Ar mokykla neturi keistis?  Ar jūs pasirengę keistis? Jei ne, ką darysite? Klausimų kyla ir keitėjams, kurie nebaigę vieno švietimo projekto, dažnai neišbandę, nematavę, kas iš jo išėjo, imasi kito. Ar numatoma sisteminė kaita? Ar  keičiantis bus laikomasi principinių nuostatų?  Iki šiol pastebima tokia pseudo kaita. Murgdomės visų švietimo reformų atplaišose. Deja, labiausiai pamėgę nepakeičiamą, laiko patikrintą, sovietinę mokyklos tvarką. Taigi išeina toks nuo sovietmečio laikų  tėvų ir mokytojų stipriai suspaustas ir vis dar spaudžiamas  kopūstas su apsilupinėjusiais, kopūsto mėgėjų apgraužtais lapais. Derėtų pridurti, kad jame dar esama įvairių užjūrio šalių  skirtingų krypčių kopūstlapių. Ir ne tik dėl išalkusių gyvūnėlių ši daržovė neišlaiko jai priimtinos formos.

Mokytoja Marjo Kyllonen išskiria kelis šiuolaikinės mokyklos bruožus: žaidimą, integralumą, gebėjimą dirbti grupėmis, mokytojo vaidmens, jo galių didinimą, reiškinių mokymą sprendžiant konkrečias problemas. Ji mano, kad tvarus ilgalaikis mokymasis turi keistis iš esmės. Tam įgyvendinti reikia naujų lyderių.  Marjo Kyllonen pabrėžė, kad lyderis, pirmiausia yra  mokytojas. Jis gali pradėti  pokyčius  nuo stalų perstatymo. Mokytojai Helsinkyje pradėjo pokyčius ir teikė siūlymus vadovams. Tuo tarpu kai kuriuose Lietuvos socialiniuose tinkluose mokytojų grupės ūžia nuo skundimosi vaikais, tėvais, mokyklų vadovais, švietimo ministrais. Pastebėta, kad pastarieji netinka visi. Svarbiausia žinia, kurios laukiama –  kada pakels atlyginimą ? Ar už tą didesnę algą sugebės dirbti geriau? Abejotina.  Tačiau atlyginimai mokytojams turi būti  didinami lygiagrečiai su reikalavimais. Kad į mokyklas plūstų kūrybingi, norintys dirbti, keistis ir keisti mokytojai.

Reforma Suomijoje pradedama nuo vadovų kaitos. Lietuvoje atsiranda privačios mokyklos su investuojamu kapitalu tikintis pritraukti klientų. Suomijoje tokių mokyklų jau atsisakoma dėl segregacijos mažinimo. Visgi Lietuvai privačios (ne tariamai nevalstybinės, besinaudojančios valstybės, o investuojamais resursais) mokyklos duos ženklią pridedamąją vertę dėl minėtojo kopūsto. Privačiose pasirenkamos  įvairesnės daržovės, o ir vaisių nevengiama. Dažnas privačios mokyklos kūrėjas yra entuziastas. Žinoma, yra  ir valstybinių mokyklų vadovų, ne tik žinančių, bet ir realiais būdais įgyvendinančių šiuolaikinės mokyklos principus. Tačiau jie dažnai jaučiasi kaip imigrantai, nes  nuolat kliūna keistis nepajėgiantiems mokytojams, švietimo nomenklatūros reikšmingiems darbuotojams, o ir tiems gerai kopūsto užvalgiusiems tėvams. Vieni kaltina, kad iš jų reikalaujama „dėl pliuso“, nes vis dar sunku priskirti taip vadinamam pliusui tikrąją jo reikšmę – vaikui skiriamą pridedamą vertę. Kitus entuziastai erzina dėl pernelyg išreikštos vidinės laisvės, aiškumo, ką nori padaryti toje mokykloje neprašydami pagalbos. Na ir paskutinieji, bet labai svarbūs, dažnai yra sutrikę ir nežinantys, ko  nori iš savo vaiko. Tačiau entuziazmas yra toks nepakartojamas reiškinys, kuris greitai neblėsta. Privačiuose pokalbiuose tėvams paklausus, ar yra valstybinių mokyklų, kuriose tai, ką išgirdome forume, iš tiesų įgyvendinama, paminėjau Kauno Simono Daukanto progimnaziją. Tinkamas kontekstas, pasirengęs kolektyvas, atviri tėvai, kūrybingi jų vaikai ir entuziazmu trykštanti direktorė. Mokytoja Marjo Kyllonen sakė, kad mes norime sukurti pačią geriausią mokyklą pasaulyje. Tvariąja ir padalytąja lyderystės koncepcija paremtą mokyklą, kurioje visi mokyklos darbuotojai gali būti lyderiai. Jie yra atsakingi už pokyčius. Tačiau užduočių  paskirstymas nėra tikroji pasidalintoji lyderystė. Lyderiai turi suteikti tikrąją galią pasirengusiems komandos nariams. Suburiama vykdomoji komanda, kuri aptaria eigą ir rezultatus. Mažų bendruomenių galia/kompetencija yra sėkmės rodiklis. Sėkmingas ir vaikams to paties linkintis  mokytojas supranta, kad vaikas negali į mokyklą ateiti kaip į pramogų parką, bet jis turi jausti džiaugsmą pasiekdamas rezultatą.

Minėtoje progimnazijoje galima pastebėti projektų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai įgyvendinami, bet joje dirbantis kolektyvas sako – taip. Suomių  švietimo ekspertė nurodo, kad po to, kai pasikeičia vadovai, pats efektyviausias būdas eiti pirmyn – suburti mokytojų ekspertų grupes, kad jie mokytųsi vieni iš kitų. Tos mažos grupelės turi didžiausią reikšmę tvariai mokyklai kurtis.  Lietuvos mokyklose kopūstas seniai turėjo būti užraugtas ir suvalgytas dėl jame esančio vitamino C. Pasak Marjo Kyllonen, svarbiausia yra ne tai, ką išgirstame, svarbiausia, ką  darome tai išgirdę. Ar pulsime socialiniuose tinkluose dalintis, kada bus kaip Suomijoje? Tačiau jau dabar galima rasti puikių grupių,   kurios buria entuziastingus mokytojus, besidalinančius patirtimi (pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojai) ir padėkoti jiems. Grįžus į darbais besirūpinantį kolektyvą maga sukviesti  grupelę ir papasakoti išgirstus dalykus, paraginti burtis į  komandą, įgyvendinančią gabių vaikų, kolegialaus grįžtamojo ryšio ar socialinės paramos vaikams  programas.

Kurti tvarią mokyklą sunku, bet verta. Dėl to, kad tokia atsakomybė tenka ne kiekvienam, bet kiekvienas, priėmęs iššūkį, gali sukurti gal neregimus, bet itin prasmingus reiškinius.

Teikiamos pedagoginės konsultacijos vaikams, jaunuoliams ir jų tėvams

Lietuvių g. 22/45 kab. Kaunas. Registracija tel.  +37068797600

 

  • padedame sudaryti mokymosi planą,
  • prireikus aptariame mokymosi plano veiksmingumą,
  • padedame šalinti priežastis, dėl kurių nepavyksta pasiekti norimų rezultatų,
  • padedame tėvams organizuoti savo vaikų veiklas,
  • teikiame pagalbą tėvams, jei su savo vaikais nepavyksta susitarti,
  • prireikus tarpininkaujame su mokymosi įstaiga,
  • padedame pasirinkti ugdymo įstaigą,
  • padedame mokiniams pasirinkti mokymosi kryptį, planuoti karjerą,

organizuojame mokymus mokinių ir tėvų ir mokytojų grupėms.