Svarbu ne barti, bet mokyti

Svarbu ne barti, bet mokyti

Vaikai yra vaikai – jie auga ir dar daug ko nemoka. Ir negali mokėti, nes yra gyvenimo „kelyje“ ir tik mokosi. Deja mes suaugusieji dažnai pasimirštame, kad kai kuriuos veiksmus vaikai dar negali mokėti atlikti. Tai, mūsų nuožiūra, gali būti labai paprasti dalykai –  tokie kaip tvarkingas kambario susitvarkymas, dantų valymas be priminimo, rankų plovimas prieš valgį ar kiek sudėtingesni –  malonus bendravimas su draugu konflikto metu, draugiškas pasidalinimas skanėstu su seserimi ar broliu ir pan.

Vaikai nežino kaip elgtis

Kas mums, suaugusiems, gali atrodyti taip elementaru ir paprasta – vaikams „Everesto“ viršūnė. Tačiau pirmiausia norisi jūsų paklausti, kaip dažniausiai reaguojate į savo vaiko netinkamą elgesį? O kaip norėtumėte reaguoti? Kas buvote nuoširdūs tikriausiai drįsote atsakyti, kad norime barti, gal net ir rėkti, nes vaikas nedaro to – KĄ TURĖTŲ DARYTI! Deja yra taip, kad mūsų vaikai kartais nesielgia vienaip ar kitaip, nes:

  • nežino, kaip tiksliai reikia elgtis toje situacijoje;
  • jiems trūksta pastiprinimo kai jie bando tinkamai elgtis;
  • reikia teigiamo įvertinimo už tinkamą elgesį, kai jie jo mokinasi;
  • nemato artimoje aplinkoje elgesio pavyzdžio kuriuo galėtų sekti;
  • savo netinkamu elgesiu nori gauti jūsų tiesioginį dėmesį.

Paprasta formulė: 1 2 3

Mes esame savo vaikų mokytojai, tad su kantrybe ir pagarba turėtume mokinti savo vaikus mažais žingsneliais lipti į „Everestą“. O tuomet, kai vaikas nesielgia taip kaip toje situacijoje derėtų –reikėtų ne barti, nes tai skaudina ir menkina savigarbą, bet tiksliai, ramiu tonu paaiškinti „kaip kitą kartą reikia panašioje situacijoje elgtis: 1. 2. 3“. Juk kai nusiperkate naują buities įrenginį ar kitą technikos stebuklą, tam, kad naujas daiktas pradėtų tinkamai veikti jūs skaitote ir vykdote instrukciją: 1. 2. 3… To reikia ir jūsų vaikui – tikslios ir paprastos instrukcijos kaip kitą kartą tokioje situacijoje derėtų elgtis. Pavyzdžiui, „kitą kartą kai sesė iš rankų neprašius pačiups tavo žaislą tau siūlau: 1.Sesei pasakyti, kad tau nepatinka, kai ji nesiklausus ima tavo daiktus,   2. Paprašyti grąžinti tavo žaislą. 3. Susitarti kaip dalinsitės žaislais“.

Ir dar. Labai svarbu neaiškinti vaikui, kaip jis galėjo pasielgti praeities taške kitaip, VAIKAS PRAEITIES JAU NEPAKEIS, o toks mūsų pasakymas tik bus eilinis kaltinimas, niekur kitur – tik į  savigraužą vedantis.

Svarbu, paaiškinti kaip kitą kartą vaikas gali pasielgti šioje situacijoje kitaip: 1.2.3.

Kantrybės ir sėkmės!

Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė