Šeimos mediacija

Šeimos mediacija

Teikiame Kauno rajono šeimoms mediacijos paslaugą nemokamai (paslauga finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal įgyvendinimo priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-416 „Kompleksinės paslaugos šeimai“).

Klauskite ir registruokitės telefonu 867870558 arba el. p. paramaseimai@darnus-namai.lt

Šeimos mediacija – tai taikus (neteisminis) šeimos ginčų sprendimo būdas, kurio metu dalyvaujant neutraliam specialistui – mediatoriui siekiama rasti priimtiniausią sprendimą konfliktuojančioms šalims. Mediacijos tikslas yra nukreiptas į ateitį – taikiai išspręsti konfliktą išsaugant gerus santykius, neieškant kaltų, o susitelkiant į sprendimo – kaip kurti tarpusavio santykius ateityje – paieškas.

Mediatoriai – tai specialius mokymus baigę teisėjai, advokatai, jų padėjėjai, psichologai, socialiniai darbuotojai ar kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, įtraukti į LR mediatorių sąrašą. Mediatorius padeda besiginčijančioms pusėms – abiem tėvams, tėvams ir seneliams, tėvams ir vaikams ar kitiems asmenims, pradėti kalbėtis, įsiklausyti į vienas kito argumentus, suprasti silpnąsias ir stipriąsias jų pozicijos puses, lygiaverčiai tartis, galvoti apie tai, kas geriausia vaiko(-ų) gerovei, ir suvokti, kas bus, jeigu jie nesusitars. Mediatoriai yra apmokyti rasti būdą, kaip padėti abiem pusėms judėti į priekį, nors ir atrodo, kad išeities nėra. Didžiausias mediacijos privalumas, kad ji yra savotiška platforma, kurioje konfliktuojančios pusės gali išsakyti viską, ką galvoja viena apie kitą, ir su mediatoriaus pagalba pabandyti pažiūrėti į kito žmogaus poziciją, pabandyti suprasti ir rasti bent minimalų susitarimą dėl tarpusavio santykių tęstinumo.

Šeimos mediacija apima platų ginčo klausimų ratą: nesutarimai dėl vaikų auklėjimo, santykių konfliktai, turtiniai ginčai, nesutarimai dėl skyrybų, dėl vaiko(-ų) globos, išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku(-ais) tvarkos nustatymo, dėl senelių noro bendrauti su anūkais, įvaikių noro užmegzti ryšius su biologiniais tėvais ir pan.

Kreiptis į šeimos mediatorių gali bet kuri ginčo šalis, tačiau dalyvauti mediacijoje turi abi. Šeimos mediatorius įvertina, ar abi ginčo šalys yra pasiruošusios ir pajėgios tarpusavyje kalbėtis ir bendrauti jiems svarbiais klausimais. Jei nors viena šalis nesutinka ir atsisako dalyvauti, mediacija yra negalima.

Geriausia į šeimos mediatorių kreiptis iki abiejų šalių nutarimo konfliktą spręsti teisme. Kai konfliktai užsitęsia, ir abi pusės nemato galimybės taikiai išspręsti ginčo, prasideda ilgalaikis ir daug emocinių jėgų reikalaujantis teismo procesas, kuriame dalyvauja abiejų pusių advokatai ir gali paskatinti abi puses nepasitikėti vienas kitu.

Kreiptis į šeimos mediatorių tikslinga, kai:
• konfliktuojančios šalys yra nepajėgios savarankiškai (be trečio asmens įsikišimo) priimti abi puses tenkinantį sprendimą;
• nori ne tik išsakyti savo, bet ir išgirsti kitos pusės požiūrį į nesutarimų istoriją;
• teks ateityje bendrauti ir spręsti kartu su vaiko(-ų) gyvenimu susijusius klausimus.

Ginčo šalys, atvykusios pas šeimos mediatorių, visų pirma, išgirsta, kokių mediacijos principų bus laikomasi, kad procesas vyktų. Pagrindiniai mediacijos principai:

Šalių savanoriškumas ( asmuo savo noru, laisva valia pasirenka šį alternatyvų ginčų sprendimo būdą, jame dalyvauja bei gali iš jo pasitraukti kada panorėjęs, nenurodydamas jokių priežasčių).
Mediatorių nešališkumas (mediatorius nėra susijęs nė su viena iš šalių, šalys mediatoriui yra lygios ir jis neturi nei finansinio, nei asmeninio suinteresuotumo mediacijos proceso baigtimi).
Konfidencialumas (visa, kas pasakoma mediacijos metu, yra laikoma paslaptyje, viešas yra tik pats susitarimas).
Šalių lygiateisiškumas, sąžiningumas ir bendradarbiavimas (siekiama užtikrinti, kad abi šalys jaustųsi vienodai, kad abiem pusėms būtų sudarytos tos pačios galimybės pasisakyti ir būti išklausytoms).
Mediacijos proceso lankstumas, operatyvumas ir efektyvumas (šiame procese dalyvaujančios šalys turi būti sąžiningos bei suinteresuotos greitu ginčo sprendimu; taip pat labai svarbu, kad priimti susitarimai būtų pripažįstami).

Jei abi šalys sutinka dalyvauti mediacijoje ir jos proceso pabaigoje pasiekia susitarimą, jis yra perkeliamas į taikos sutartį, ją pasirašo abi šalys ir gali teikti tvirtinti teismui. Teismo patvirtinta taikos sutartis įgauna šalims privalomo galutinio teismo sprendimo galią.

Praktika rodo, kad tais atvejais, kai ginčo dalyviai patys susitaria yra didesnė tikimybė, kad šių susitarimų bus laikomasi labiau, nei tų nurodymų, kuriuos priima teismas. Be to, viskas vyksta sparčiau nei bylinėjantis teismuose.

Šeimos mediacijos privalumai, lyginant ją su teisminiu procesu, yra šie:

1. Šalys, o ne teisėjas ar kas nors kitas, nusprendžia, ko jos nori.
2. Šeimos nariai turi galimybę, padedant mediatoriui, susėsti, išsikalbėti, įsiklausyti ir išgirsti kitos šalies argumentus, priežastis, sukėlusias konfliktą. Taip išvengiama streso, tolimesnės žalos vaikui(-ams) nerandant tėvams bendro sutarimo, atsiradimo.
3. Išlieka galimybė palaikyti gerus santykius ateityje. Tai ypač svarbu poroms, turinčioms vaiką(-ų). Net ir ne sutuoktiniai visą gyvenimą ir toliau bus susieti, nes vaikui(-ams) jie išliks tėvai.
4. Jų pačių priimtas sprendimas bus priimtinas abiem šalims.
5. Tai pigesnis ir greitesnis būdas išspręsti nesutarimus, lyginant su atvejais, kada kreipiamasi į teismą.
6. Mediacijos metu pasiektas susitarimas yra lankstesnis. Pasikeitus aplinkybėms, tokį susitarimą paprasčiau nei teismo sprendimą pakeisti.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostata dėl privalomosios mediacijos šeimos ginčuose. Vadovaujantis ja, kreiptis į kitą ginčo šalį su siūlymu spręsti konfliktą mediacijos būdu bus privaloma iki kreipiantis į teismą.