Psichologo konsultacijos vaikams ir suaugusiems

Psichologo konsultacijos vaikams ir suaugusiems

Kokiose situacijose gali padėti vaikų psichologas?

KRIZINĖS SITUACIJOS IR TRAUMOS (artimo žmogaus mirtis, tėvų skyrybos, ligos, brolio, sesers gimimas, persikraustymas gyventi kitur, darželio ar mokyklos pasikeitimas, naminio gyvūno praradimas, autoavarija, gaisras, patirta prievarta).

BENDRAVIMO IR ELGESIO PROBLEMOS (vaikas yra labai vienišas, uždaras, nenori ir nemėgsta bendrauti, patiria bendraamžių patyčias, nepasitiki savimi, daug konfliktuoja, agresyviai elgiasi, meluoja, sunkiai sukaupia dėmesį).

ADAPTACIJOS SUNKUMAI (sunki adaptacija darželyje, mokykloje, neprisitaikymas kituose vaikų kolektyvuose, nenoras būti su bendraamžiais).

EMOCINĖS PROBLEMOS (vaikas patiria įvairias baimes, nerimą, nesuvaldo impulsų, yra labai jautrus, verksmingas, nuolat atrodo liūdnas ar abejingas, sunkiai išsiskiria su tėvais).

ĮVAIRŪS NEGALAVIMAI, KAI MEDICININĖS PRIEŽASTIES NERANDAMA (galvos, pilvo skausmai, šlapinimasis į lovą, sutrikęs miegas, apetito praradimas arba pernelyg didelis maisto poreikis, nerviniai tikai, mikčiojimas).

LIETUVOS PSICHOLOGŲ SĄJUNGA PATARIA KAIP PARUOŠTI VAIKĄ VIZITUI PAS PSICHOLOGĄ:

„Tėvai turėtų kalbėti su vaiku kuo paprasčiau, jam suprantamais žodžiais. Sakykite vaikui tiesą ir įvardinkite priežastis, dėl kurių nusprendė kreiptis į psichologą, pavyzdžiui, „nes tau sunku susikaupti per pamokas“, „nes tu dažnai nerimauji ir verki, kai nesiseka“, „nes tu dažnai būni liūdnas”, “nes mes dažnai pykstamės su tavimi dėl to, kad laužai daiktus supykęs ir mušiesi su sese” ir pan. Paaiškinkite vaikui, kad psichologas yra specialistas, kuris gali padėti suprasti, dėl ko vaikas jaučiasi prastai, ir rasti būdus, ką padaryti, kad vaikas jaustųsi geriau.

Papasakokite, kaip vyks darbas su psichologu: kur lankysis vaikas, pas kokį žmogų, kaip dažnai, kaip ilgai, kiek laiko truks vienas užsiėmimas, ką jame darys vaikas, kur tuo metu bus tėvai. Taip pat pasakykite, kad tėvai kartais susitiks pasikalbėti su vaiko psichologu, kad visi geriau suprastų vaiko sunkumus ir geriau jam padėtų.

Svarbu parodyti vaikams, kad Jums rūpi ne tik jų fizinė, bet ir psichologinė sveikata, emocinė savijauta, kad turite drąsos atvirai žvelgti į vaikų sunkumus ir esate pasiruošę jiems padėti.“

Negąsdinkite vaiko ir negrasinkite, kad nuvesite pas psichologą – nes tada vaikas konsultacijas suvoks kaip bausmę, o ne kaip pagalbą.

KO TIKĖTIS TĖVAMS, KURIE PASIRYŽO VESTI VAIKĄ PAS PSICHOLOGĄ?

Pirmiausia, tėvai turėtų suprasti, kad ir patys turės dėti dideles pastangas, kad sumažėtų vaiko problemos, nes šeima – tai sistema, o vaikas – tik viena tos sistemos dalelė. Tam, kad pasikeistų vaikas – turi keistis visa sistema, t. y. – šeima. Dažnai tėvai galvoja atvirkščiai: “Nuvesiu vaiką pas psichologą ir tegu jis visais būdais stengiasi mano atžalą pataisyti ir pagydyti”. Todėl nenustebkite, kai psichologas pasiūlys bendradarbiauti sprendžiant vaiko problemas – tėvai iš psichologo neretai gauna įvairių namų darbų, susijusių su vaiko auklėjimu, turi paskaitinėti knygų apie vaikų psichologiją ir pan.

Darykite užduotis ir namų darbus, kuriuos psichologas jums pasiūlo, dalinkitės savo pastebėjimais, susisiekite su psichologu, jeigu iškilo neaiškumų, klausimų. Nebijokite paklausti psichologo, kokius metodus naudoja konsultuodamas vaikus, kokias psichologines ar psichoterapines studijas yra baigęs, kaip vyksta konsultacijos, ko gali tikėtis vaikas, atėjęs pas psichologą ir pan. Patikėkite, tik aiškumas ir atvirumas garantuos pasitikėjimą psichologu ir konsultavimo procesu.

Kartais besikalbant su šeima paaiškėja, kad psichologinės pagalbos reikia ne vaikui, o kuriam nors iš suaugusiųjų, todėl pasiūloma būtent jam ir lankytis pas psichologą.

KADA KREIPTIS PAGALBOS Į PSICHOLOGĄ SUAUGUSIAM?

„Kai pradedi galvoti, kad pačiam per sunku ar nežinai kaip susitvarkyti su esama problema ir reikia žmogaus, kuris padėtų išnarplioti mintis, jausmus…“
„Po pirmo panikos priepuolio.“
„Kai supratau, kad santykiuose visada kartoju tam tikrą elgesį.“
„Pas psichologą rekomenduočiau nueiti pašnekėti apie dalykus, apie kuriuos negalite kalbėti su nieku kitu.“
„Savęs nuvertinimas. Aplink mane kas sukasi – viskas man blogai. Jokio pozityvo. Niekam nereikalingumo jausmas, žodžiu realiai kažkas panašaus į depresiją.“
„Nusprendžiau nueiti tada, kai nei artimieji, nei niekas negalėjo išklausyti. Ir taip gerai manęs ir nesuprato.“
„Kai pastoviai jauti nerimą, gumulą susikaupusį gerklėj; kai eidamas gatve vos neverki…“
„Kai jauti, kad reikia, bet…delsi, šiek tiek nerimauji eiti pas psichologą; nežinai kodėl. Ir kai atrodo sukaupi jėgas, kad va, dabar užsiregistruosiu, ateina mintis, kad man nėra pakankamai blogai, kad kreipčiausi, aš perdedu ir t.t.“
„Kai supranti, kad kiekvienas turi teisę kreiptis tada, kada jis jaučia, jog reikia ir nėra kažkokio „pakankamai blogai“, bet tiesiog jaučia, kad reikėtų pagaliau susikaupti ir nueiti.“

DRĄSINAM – ABEJOKIT, BIJOKIT, BET KLAUSKIT IR ATEIKIT! Pasiryžimas ateiti pas psichologą ir paprašyti pagalbos sau ar vaikui – tai žingsnis į priekį siekiant pozityvių pokyčių savo gyvenime.

REGISTRACIJA PSICHOLOGO KONSULTACIJAI
tel. 8 678 70558 arba el. p. paramaseimai@darnus-namai.lt

Kauno rajono gyventojams paslaugos teikiamos nemokamai, jos finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal įgyvendinimo priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-416 „Kompleksinės paslaugos šeimai“.