Pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo patirtys

Pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo patirtys

2020 m. vasario 25 d. Tv3 rubrikos ŠEIMA ir VAIKAI žurnalistė kalbino Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ sertifikuotą pozityvios tėvystės lektorę ir Kauno raj. bendruomeninių šeimos namų socialinę darbuotoją Jūratę Gudliauskaitę-Godvadę bei pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo grupę lankiusią mamą Giedrę.

Trijų vaikų mama: „Pozityvios tėvystės kursai pakeitė šeimos gyvenimą“ „Vaikas gimė, o instrukcijos, kaip jį auklėti, niekas nedavė“, – po šiais žodžiais besislepiantis nepasitikėjimas savimi, pasimetimas ar net nusivylimas pažįstamas daugeliui vaikus auginančių tėvų.

Instrukcijos tikrai niekas neduos, bet pagalbos sulaukti visai realu. Vis daugiau šalies savivaldybėms pavaldžių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) kviečia tėvus į užsiėmimus, kurių metu galima įgyti pozityvios tėvystės įgūdžių. Tėvai mokomi tinkamai atliepti vaiko poreikius, veiksmingų bendravimo su vaikais būdų, lavinami pačių tėvų pozityvios disciplinos taikymo įgūdžiai.  Nors visuomenėje gajus mitas, kad tokius mokymus raginami lankyti tėvai, kurie dėl turimų priklausomybių, smurto šeimoje ar kitų problemų buvo atsidūrę vaiko teisių apsaugos specialistų akiratyje, šioje srityje dirbantys lektoriai tai neigia ir sako, kad vis daugiau tėvų patys ieško galimybių lankyti tokius kursus.

Tris vaikus – 11-kos ir 9-erių metų sūnus bei 6-erių dukrą auginanti kaunietė Giedrė pasakoja, kad į pozityvios tėvystės mokymus ją nuvedė noras gauti žinių apie bendravimą su vaikais ir jų auklėjimą.  „Visi trys mano vaikai yra labai skirtingi ir tik po kursų imu geriau juos pažinti, geriau pažįstu ir save. Tai man suteikė galimybę geriau suprasti vaikus, lengviau ir kokybiškiau susikalbėti, kalbėti jų kalba. Kalbu tiek apie materialius dalykus, tiek apie dvasinius dalykus, vidinę harmoniją. Štai dėl tos harmonijos ir nusprendžiau nueiti į pozityvios tėvystės kursus. Turintys vaikų tikrai supras, ką reiškia užduoti sau klausimą: ar aš esu gera mama ar tėtis? Turiu būti tikra, kad darau viską, ko reikia šiuolaikiniam vaikui“, – mintimis dalijosi pašnekovė.  Giedrė prisipažino dažnai svarstydavusi, ar vaikai ją mylės labiau, jei tenkins jų užgaidas, pirks ne tik būtinus, bet ir labai trokštamus dalykus. „Daiktais norėdavau kompensuoti laiką, kai nebūnu su savo vaikais. Bet dabar matau, kad pirkdavau tai, ko man pačiai trūko vaikystėje. Be to, neretai klausdavau savęs, kiek man reikia vaikus kontroliuoti, ar reikia kontroliuoti jų išleidžiamus pinigus arba kaip jie leidžia laiką?“, – nuolat kildavusius klausimus vardijo trijų vaikų mama.  Svarbiausia – moralinis palaikymas  Pasak Giedrės, į užsiėmimus ateidavo labai įvairūs žmonės – skirtingų profesijų, turintys skirtingą tėvystės ir gyvenimišką patirtį. „Įdomiausia, kad mus, tokius skirtingus, suvienijo tai, jog turime tų pačių problemų. Kai pradėjau kalbėtis, pasakoti apie savo vaikų elgesį, sužinojau, kad ir kiti išgyvena panašius jausmus. Esu labai laiminga, kad nuėjau į pozityvios tėvystės mokymus. Tai tarsi savotiška palaikymo grupė. Tai ir yra jos jėga“, – emocijų neslėpė pašnekovė.

Anot daugiavaikės mamos, kiekvieno užsiėmimo metu būdavo aptariama kokias nors aktuali tema ir suteikiama teorinių žinių. Be to, tėvai su lektore aptardavo, ką jie kasdien gali padaryti, praktiškai spręsdami vieną ar kitą problemą.  Skirtingos meilės kalbos  Kalbėdama apie savo patirtį Giedrė teigė, kad pozityvios tėvystės užsiėmimų ciklas į jos šeimos gyvenimą atnešė nemažai pokyčių. „Man pavyko suprasti daug naujų dalykų apie savo tris vaikus. Jie labai skirtingi. Anksčiau nuolat stebėdavausi vyriausiojo sūnaus netvarkingumu. Po jo lova visuomet galima buvo rasti popierėlių nuo ledų, sūrelių ar kitų skanumynų, o aš visuomet piktindavausi, koks jis netvarkingas, priekaištaudavau jam, kad pagaliau turėtų susitvarkyti, kiek galima aplink jį šokinėti ir panašiai. Po kursų supratau, kad šio vaiko meilės kalba yra laikas, praleistas kartu, ir kiekvienas popierėlis primena jam akimirkas, kad būtent aš jam pirkau tą sūrelį“.  Vidurinysis sūnus, pasak pašnekovės, nuolat nuo jos gaudavo pylos dėl tingėjimo. „Jis sėdėdavo šalia manęs ir sakydavo: „Mamyte, padaryk man sumuštinuką“. Aš vaikui atsakydavau, kad jis neturėtų tingėti, jam tereikia nueiti iki šaldytuvo ir pasidaryti sumuštinį pačiam. Bet šio vaiko meilės kalba yra paslaugėlės. Jam patinka, kai aš jam ką nors padarau – tada jis jaučiasi mylimas“, – apie atradimus bendraujant su vaikais pasakojo trijų vaikų mama.  Po kursų Giedrė sakė supratusi, kad kasdieniame bėgime dažnai pamirštama, jog kartais meilė slypi pačiuose paprasčiausiuose dalykuose. „Pozityvios tėvystės kursai man padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir tam tikros dvasinės harmonijos. Juk jei pati viduje jausiu tuštumą, neturėsiu ką duoti kitiems. Labai svarbu žinios ir ramybė, kurių išmokau šiuose kursuose“, – sakė ji.

Pašnekovė sako, kad jai yra tekę patirti, kaip nustemba žmonės, sužinoję, kad ji savo iniciatyva lankė pozityvios tėvystės užsiėmimus.  „Kai pati kalbu apie pozityvios tėvystės kursus, matau, kad žmonės ima svarstyti, ar ten ėjau dėl to, kad esame daugiavaikė šeima, gal net pasvarsto, ar nėra namuose alkoholio, smurto… Man tikrai nerūpi, kas ką pagalvos. Labai svarbu vidinis jausmas: aš noriu būti geresnė, ieškau stiprybės ir prasmės.“  Pagalbos, anot pašnekovės, šiandien galima sulaukti ir anonimiškai, o įvairios informacijos apie vaikų auklėjimą – pilnas internetas, tačiau būtent galimybė gyvai pasidalyti savo mintimis padeda pasiekti puikių rezultatų.  „Linkėčiau nebijoti atvirai bendrauti grupėse. Kas pasakoma užsiėmimų metu, juose ir lieka. Linkiu rasti drąsos juose apsilankyti, nes per kelias savaites sužinai tiek, kad gyvenimas šeimoje gali apsiversti aukštyn kojom“, – tikina trijų vaikų mama.

Šeimai – kompleksinės paslaugos

Sertifikuota pozityvios tėvystės lektorė ir Bendruomeninių šeimos namų „Darnūs namai“ socialinė darbuotoja Jūratė Gudliauskaitė Godvadė, ne vienerius metus dirbanti su šeimomis, kurios patiria įvairių sunkumų, vedanti tėvams atvirus grupinius pozityvios tėvystės užėmimus bei teikianti individualias konsultacijas sako, kad tėvams, kurių vaikai turi elgesio problemų, apsilankyti pozityvios tėvystės kursuose dažnai rekomenduoja mokyklų gerovės komisijų specialistai, bet dažnu atveju pagalbos tėvai ieško patys.

„Stengiamės suteikti šeimai kompleksines paslaugas. Būna, kad tėtis ar mama kreipiasi į specialistus dėl vaiko elgesio problemų, o šie, bendraudami su tėvais, pamato, kad šeimai labai padėtų geresni tėvystės įgūdžiai. Dažna ir tokia situacija, kad vaikas lankosi pas psichologą, o tėtis ar mama konsultuojami individualiai arba savo tėvystės įgūdžius stiprina grupėje. Pozityvaus ugdymo įgūdžių kaip šviežio oro kartais pritrūksta ne tik tėvams, bet ir su vaikais dirbantiems pedagogams“, – įsitikinusi lektorė.  Kursuose – pagalba tėvams. Daugiausia dėmesio kursų metu, anot lektorės, skiriama vaiko elgesio temoms. Tėvams suteikiama praktinių žinių apie atitinkamą jų vaikų raidos tarpsnį, aiškinamasi, ar vaiko gebėjimai atitinka jo raidą. Daug dėmesio skiriama ir emociniam intelektui, ugdomas mokėjimas atpažinti, įvardinti ir valdyti emocijas.  „Itin aktuali drausminimo ir disciplinos tema. Tėvų dėmesys kreipiamas į pozityvius dalykus, jie mokomi pastebėti, sulaukti iš vaiko gero elgesio. Tėvų prašoma įsivertinti, suvokti, kokio elgesio iš vaiko jie pageidautų, jie mokosi girti vaiką, jiems aiškinama, koks pagyrimas yra teisingas. Grupinių užsiėmimų metu kalbamės apie tai, kokiomis priemonėmis galima keisti vaiko elgesį ir nukreipti jį tinkama linkme“, – apie tai, ką veikia ir ko mokosi tėvai pozityvios tėvystės užsėmimuose kalbėjo juos vedanti socialinė darbuotoja.  Ji pridūrė, kad tėvams labai aktualios temos apie tėvystės stilius, jų įvairovę bei tėvų autoriteto stiprinimą, o baigiami kursai tomis temų, kurių pageidauja patys tėvai, aptarimu. „Dažnai jiems ramybės neduoda lytiškumo klausimai. Tėvams svarbu išmokti suteikti ir pagalbą sau – juk sunku būti pozityviam ir mylėti, jei tavo paties santykis su savimi nėra pozityvus. Tėvus stengiamės nuteikti, kad tėvystė – tai toks dalykas, kai vienokių ar kitokių klaidų būna, ir nereikia jos idealizuoti. Skatiname tėvus į tai žvelgti pozityviai, nesigraužti dėl nesėkmių, nes padarius klaidą yra begalė progų ką nors padaryti kitaip, kad situacija būtų ištaisyta. Auklėjimo metodų tobulėjimui nėra ribų“, – sako J. Gudliauskaitė Godvadė.

Pagalbą priima ne visi. Paklausta, kokie tėvai dažniausiai ryžtasi skirti laiko pozityvios tėvystės kursams, J. Gudliauskaitė Godvadė sako, kad jos paskaitose galima sutikti labai įvairių žmonių: „Nenustebinsiu sakydama, kad į užsiėmimus ateina daugiau mamų nei tėčių, bet labai džiaugiamės, kad ir jų sulaukiame. Pasitaiko atvejų, kai užsiėmimuose dalyvauja abu tėvai. Į šiuos kursus savo noru ateina tie, kuriems siekia būti geresniais tėvais. Didelė jų dalis – puikiai išsilavinę ir jau turintys vyresnius vaikus žmonės“.  Anot pašnekovės, nemažai tėvų atėję į kursus nudžiunga, kad ne jie vieni susiduria su vaikų elgesio problemomis, ir prisipažįsta pajutę tam tikrą palengvėjimą. „Tokie tėvai sako: „Maniau, kad čia tik man vienam neišeina“. Ateina ir tokie tėvai, kuriems kursus rekomenduoja socialiniai darbuotojai ar vaiko teisių apsaugos tarnyba“, – sako pašnekovė ir priduria, kad dauguma kursų lankytojų ateina patys, nes nori būti geresniais tėvais ir šiek tiek nerimauja, kad tokiais nėra, bet išeina džiaugdamiesi, kad niekas nėra prarasta.  Kalbėdama apie tėvų požiūrį į pozityvios tėvystės kursus J. Gudliauskaitė Godvadė atvira – pasitaiko ir tokių, kurie ištiestos pagalbos rankos atsisako.  „Tokie tėvai galvoja, kad specialistai pakeis jų vaiko elgesį. Mums sakoma: „Dirbkite su vaiku, o man nieko nereikia“. Bet juk dažnai tai labai sudėtingi atvejai, pavyzdžiui, priklausomybės nuo informacinių technologijų, įvairios traumuojančios patirtys, tarp kurių ir pornografijos prisižiūrėjimas. Itin skaudūs atvejai, kai vaikai patiria stresą tėvų skyrybų metu, bet šį etapą išgyvenančius tėvus itin sudėtinga prisikviesti į kursus“, – sako lektorė ir priduria, kad būna situacijų, kai tėvai priima pagalba vaikui, bet patys galimybę lankyti kursus vertina kaip prievolę ir jos vengia.

Pozityvios tėvystės užsiėmimai organizuojami įvairių šalies savivaldybių bendruomeniniuose šeimos namuose. Jų kontaktus rasite čia.  Pozityvios tėvystės kursus tėvai gali lankyti nemokamai, nes šiuo metu visos šalies savivaldybės įgyvendina kompleksinių paslaugų šeimai projektus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat remia NVO, dirbančias šeimos gerovės srityje ir rengiančias pozityvios tėvystės mokymus. NVO paslaugomis tėvai taip pat gali naudotis nemokamai. Prireikus greitos konsultacijos, tėvai ir globėjai gali kreiptis į SADM finansuojamą „Tėvų liniją“, tel. Nr. 8800 900 12. Skambučiai šia linija nemokami, o „Tėvų linijos“ konsultantai tėvams ir globėjams patars, koks sprendimas geriausiai tiktų konkrečioje situacijoje.

Visą straipsnį galite rasti