Paauglį reikia ne keisti, bet bandyti jį suprasti

Paauglį reikia ne keisti, bet bandyti jį suprasti

Nemotyvuotas paauglys. Kaip jį prakalbinti kai jis lyg „uždarytos durys“? Kaip su juo kalbėtis kai „durys prasiveria“? Kaip elgtis su stipriais paauglių jausmais? Ką daryti, kad jis pradėtų „judėti tolyn“?

Apie šias ir kitas temas prieš kelias dienas „Darnių namų“ komandos lektorės bendradabiaujant su VDU socialinio darbo katedra dalijosi su Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinėmis darbuotojomis.

Džiaugiamės klausimais, kuriuos kolegės kėlė – pavyzdžiui, kodėl paauglys priešinasi profesionalų pagalbai. Dalijomės naujausiomis žiniomis – kodėl tai vyksta. Paauglys gali bijoti, kad talpinantis asmuo (profesionalas) jo (minčių, jausmų) nepriims ir atstums. Kita priežastis, kodėl paauglys gali vengti gauti profesionalų pagalbą – jis gali tiesiog bijoti prarasti savo naujai susikurtą dar tokią „trapią“ tapatybę. Iš Prienų atvykusios kolegės domėjosi kaip reikia padėti šeimai – kaip įgalinti ją, kad kartu su paaugliu lengviau išgyventų paauglystės laikotarpį.

Kartu su kolegomis daug buvome asmeninėse temose, nes motyvacija (o tiksliau – savimotyvacija) kaip tik tema, kuri ypatingai reikalauja asmeninės patirties refleksijos. Juk kitam labai lengva pasakyti „Ei žmogau pasikeisk!“ Tačiau kai tenka pačiam gyvenime kažką keisti, kad ir mažmožį matome, kad tai toli gražu nėra paprasta.

Kita tema, kuri kalbant apie darbą su nemotyvuotu paaugliu buvo aptarta tai emocijos ir jausmai. Netgi mūsų pačių asmeniniai. Tad teko prileisti prie asmeninės patirties ir paanalizuoti kiek „leidžiame“ sau patiems jausti? Kokius jausmus sau leidžiame patirti, o kokius esame linkę slopinti?“ Juk esant šalia paauglio, nesvarbu ar būtume tėvai, ar profesonaliai visada turime būti pasiruošę išbūti šalia stiprių ir „banguojančių“ jausmų. Tad gebėjimas patiems tvarkytis su savo stipriomis emocijomis yra privaloma sąlyga teikiant profesionalią pagalbą paugliui.

Apibendrinant galima teigti, kad nors dažniausiai taip norisi nemotyvuotam (o tai reiškia pokyčiui nepasirengusiam) paaugliui tiesiog liepti imti ir keistis (kad pradėtų mokytis, lankyti mokyklą, mažiau sėdėtų prie ekrano, lankytų būrelius, ir t.t. ir pan. ) pirmiausia reikia ne siekti jį keisti, bet bandyti jį suprasti (jo elgsenos motyvus), palaikyti ir rodyti,  kad mums jis tikrai rūpi.

Seminaro lektorės Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė, Daiva Matulevičiūtė