Nr4 #ApieGyvenimąKarantine

Nr4 #ApieGyvenimąKarantine

„Po šių metų, tikiuosi, niekas nebevadins savo vaikų Kovydais ar Kovidijais, nes prieš tai tokių gudruolių buvo. O jeigu rimtai, norėčiau pakalbėti apie gyvenimą karantine ir kaip jį išgyvenu.

Žinot tą jausmą, kai sapnuoji, kad krenti ir tada atsikeli? Per karantiną šis pasąmonės reiškinys aplanko dažniau. Ir mes iš tiesų po truputį grimztam. Su kiekviena diena vis labiau ir labiau iškrentame iš savo socialinio burbulo, iš kasdienybės, apsuptos žmonių, iš jausmo būti minioje, net iš paprasčiausio draugiško apkabinimo. Iškrentame nuogi, basakojai (nes žmogus šiaip ar taip save realizuoja bendruomenėje) ir lyg to dar būtų negana, ant mūsų pažeidžiamų kūnų uždrebia gerą krūvą mėšlo. Tai – mūsų pilkos mintys, griaužianti vienatvė, liūdesys. Mes jaučiamės ir esam mažos detalės didelėje langelių su veideliais dėlionėje. Ir vėl mokomės gyventi iš naujo. Dažniausiu kasdienybės šokio partneriu tampa stresas, o kai jis viename netikėtame pakėlime šiurkščiai nudrėbia mus ant asfalto, atsikeliame ir lyg niekur nieko šypsodamiesi tęsiame šį negailestingą šokį. Tiesa, ne visi. Pasitaiko ir tokių, kurie išrėkia savo negandas, tačiau, kaip skubius ligonius atsirinkinėja gydytojai – taip ir čia galioja panašios taisyklės – tie, kurie spiegia – dar gyvens, miglotesnis likimas laukia tyliųjų.

Ir kaip tai išgyvename? Kiekvienas savaip. Aš apsikroviau save veiklomis –  mokslais, darbu, rašymu, įvairiais seminarais ir mokymais. Padeda. Kai nėra daug laiko mąstyti ir savęs graužti, atsiranda lengvumas. Kiti, žinau, emocijas išleidžia žiūrėdami serialus. O kaip įtampa atsikratote Jūs? Ar bent susimąstote apie tai?

Ir vis dėlto, ar karantine vyrauja vien pilki tonai? Nemanau. Tokioje kasdienybėje irgi galima įžvelgti žavesio. Pavyzdžiui, aš mėgaujuosi rytinėmis pamokomis iš lovos, daugybe atsiradusių nuotolinių renginių į kuriuos nereikia nei bristi per pusnis, nei bėgti per čaižantį lietų. „Galima tiek visko nuveikti namuose“ – kužda prabudęs kūrybingumas. Vėl pajuntame vienybę – kiekvieną dieną ištvermingai darbuojasi virš keturių tūkstančių savanorių. „Tik neišmeskite šio laiko, juk jis irgi vertingas“ – sako mums lietuvių mokytoja. Ir aš jai pritariu. Tik neišmeskime, neišmeskime.“

Girdvilė

Iš ciklo ANT BANGOS: #IšPaauglėsUžrašų