Nr6 #ApieLaimę

Nr6 #ApieLaimę

„Sugalvojau padaryti eksperimentą. Apie laimę. Jo rezultatai gali neparodyti tikrosios padėties, tačiau, kai tiriamasis objektas toks neapibrėžtas, manau, tai atleistina. Pasirinkau gana neįprastą atlikimo būdą. Nusipirkau keturiolika laimės sausainiukų – kažko, kas pagal pavadinimą turėtų suteikti bent kruopelę laimės. Keturiolika sausainiukų keturiolikai mano dienų vykdant eksperimentą ir žiūrint kas gaunasi. Ar tai, kas vyksta mano gyvenime nors šiek tiek koreliuoja su tuo, kas parašyta ant lapelio sausainiuke.

Tiesa, šį eksperimentą sugalvojau ne spontaniškai. Jo idėja man kilo, kai susipykau su ekonomikos mokytoja, su kuria ir šiaip negaliu pasigirti pavydėtinais santykiais ir sausainiukas man atsakė: „Patartina pamedituoti su senu priešu“. Pameditavau, ir ką Jūs galvojat? Ginčas dėl pažymio išsisprendė mano naudai. Tokia buvo pradžia. Antrąją dieną buvau kiek nustebinta. „Savo laimę gali rasti tik Tėvynėje“. Buvau pasiryžusi aršiai ginčytis su šiuo teiginiu. Juk tiek emigrantų randa laimę svetur! Ir kas iš viso yra toji laimė? Tiesa paaiškėjo vėliau. „Tavo žodžiai veiksmai ir jausmai yra labai išraiškingi ir pozityvūs“ – sakė trečiosios dienos sausainiuko lapelis. Esu girdėjusi iš draugų, kad mano emocijas galima perskaityti iš veido, tad galbūt tas išraiškingumas ir tinka, tačiau kad elgiuosi labai pozityviai? Turbūt ne daugiau nei kiti, kurie perka tokius sausainiukus. Ketvirtosios dienos teiginys („Palengvės tavo proto našta“) tikrai išsipildė – paprasčiausiai baigėsi pusmetis… „Paštu tave pasieks geros naujienos“ – viltingai žadėjo penktosios dienos užrašas. Geros naujienos gal kiek uždelsė, tačiau atėjo – paštu gavau smagų pakvietimą į vienuoliktokų organizuojamą šimtadienį. Diskusijai kviečiantis šeštosios dienos popieriukas teigė: „Laimė priklauso nuo mūsų nuomonės apie daiktus“. Ar tikrai? Ar laimė susijusi su daiktais? Aš nežinau, kviečiu Jus kartu apmąstyti. Septintąją dieną įsikvėpiau – „Artimiausiu metu likimas turi tau kai ką paruošęs“. Vis dar laukiu to likimo ženklo, nors kartu ir suvokiu – atrandu jį kiekvieną rytą kasdienybės evangelijoje (čia nekalbu apie tikėjimą, labiau apie kasdienybės šventę ir šventumą). „Tu daugiau nebetrokši aukštų pareigų, ramybė ateis į Tavo sielą“ – pasirodė tarsi akibrokštas, tačiau antrąją jo dalį mielai prisiderinčiau savo kasdienai tarsi naują aksesuarą. Devintąją dieną nusiraminau: „Laikas tavo pusėje, taigi liaukis nerimauti dėl ateities“. Jeigu jau laimės sausainiukas liepia, vadinasi šventa. Juokauju. Norėčiau pasikalbėti daugiau apie nerimą. Tačiau tai padarysiu kitame tekste. Jubiliejinę dešimtąją dieną pasikartojo pirmosios dienos motyvas: „Patartina pamedituoti su senu priešu“, tačiau kadangi mano akiratyje tokių nebuvo, pameditavau su savimi – išties senas, dažnas ir bene didžiausias kažkada sutiktas priešas, o kartu ir geriausias draugas. Vienuoliktąją dieną paaiškėjo tiesa apie Tėvynę, ilgai svarsčiusi apie studijas Prancūzijoje po ilgo pokalbio su tėvais nusprendžiau jų atsisakyti arba perkelti vėlesniam laikui. „Pagalbos ranka padės Tau pasiekti tikslo“ – teigė dvyliktasis sausainiukas. Jaučiu, kad toji pagalba yra mano pažįstama, kuri kuria iliustracijas pagal mano tekstus. Tryliktąją dieną, tą kurią pasak kai kurių tikėjimo mažiausiai laimės – „Atrodysime ir jausimės jaunesni, kai dažniau šypsosimės“. Negaliu ginčytis. Labiausiai prajuokino keturioliktosios dienos užrašas: „Papasakok anekdotą“. Bet tada susimąsčiau, gal iš tiesų? Laimė slypi tokiuose paprastuose dalykuose kaip anekdotai?

Kaip vertinu ši eksperimentą? Puikiai! Daug kas sutapo, kažką galbūt pritempiau, tačiau pagrindinė mano išvada tokia: nepirkit laimės sausainiukuose. Ieškokit jos mylimųjų veiduose…“

Girdvilė

Iš ciklo ANT BANGOS: #IšPaauglėsUžrašų