Paauglių seksualumas – ką svarbu žinoti tėvams

Paauglių seksualumas – ką svarbu žinoti tėvams

Apie paauglių seksualumą prirašyta nemažai straipsnių ir knygų. Šį kartą dalijamės kiek kitonišku požiūriu į šią labai jautrią, dažnai vis dar tabu laikomą, paauglių lytinių santykių temą, kurios esmė – paauglių emocinė neviltis ir artumo troškimas. Pateikiame ištraukas iš garsių kanadiečių Gordon Neufeld ir  Gabor Mate knygos “Nepraraskime savo vaikų. Kodėl ryšys su vaiku toks svarbus, kokie pavojai jam gresia”.

Paauglių pasaulyje lytiniai santykiai dažniausiai išreiškia nepatenkinto prieraišumo poreikį. Lytiniai santykiai gali būti naudojami siekiant įgyti pranašumą, norint pritapti arba prisitaikyti, trokštant išsaugoti ryšį arba kam nors įtikti. Šis intymus bendravimo būdas gali reikšti dominavimą arba paklusnumą. Kartais seksas atspindi ribų trūkumą, negebėjimą pasakyti “NE”. Be abejo, juo išreiškiama meilė, nuoširdi aistra, tikrojo intymumo troškimas.

Neramina tai, ką lytiniai santykiai daro į bendraamžius besiorientuojantiems vaikams. Kultūra, į kurią panyra paaugliai yra persunkta keistai iškreiptu seksualumu, su kurio pasekmėmis šie nebrandūs žmonės nėra pasirengę susidoroti. Fiziologinė branda ir hormonų audros savaime nepaaiškina paauglių seksualumo. Esminis problemos veiksnys yra ne šiame amžiaus tarpsnyje nubudęs seksualumas, o siekis patenkinti prieraišumo poreikį.

Artumo troškimas

Jei paauglys iškeičia savo tėvus į bendraamžius, labai tikėtina, kad lytiniai santykiai taps priemone užmegzti ryšį. Tie paaugliai, kurie nejaučia emocinio ryšio su tėvais, labiausiai trokšta artumo su bendraamžiais ir jo siekia ne tik žodžiais, jausmais, bet ir lytiniais santykiais. Kultūra, į kurią panyra paaugliai, yra persisunkusi keistai iškreiptu seksualumu – nebrandžia lytine patirtimi, fizine intymumo imitacija, kai paaugliai nėra psichologiškai pasirengę susidoroti su pasekmėmis. Paaugliams neįmanoma užsiimti seksu kaip niekur nieko ir likti emociškai nesužalotiems. Tokie lytiniai santykiai sutrikdo kai ką esmingai žmogiško. Kai seksualizuotas į bendraamžius besiorientuojančių paauglių prieraišumo troškimas susijungia su sekso, net ir atsitiktinio, poveikiu, pasekmes būna sunku nuspėti. Nepaisant lytinio ugdymo, neplanuoto paauglių nėštumo atvejų daugėja tose šalyse, kuriose paplitusi orientacija į bendraamžius. Statistiškai paauglių nėštumų daugiausiai yra JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje – tai reiškia ne norą mylėtis, o ieškojimą vienas kito glėbyje to, ko jie turėtų ieškoti santykiuose su tėvais – bendravimo ir artimumo.

 Nesaugi teritorija

Sukurdami tarp partnerių nematomą ryšį, lytiniai santykiai taip pat įstumia juos į nesaugią teritoriją, kurioje užgaunami jausmai ir dūžta širdys. Tad nenuostabu, kad kuo paaugliai būna seksualiai aktyvesni, tuo emociškai nejautresni jie tampa. Toks bėgimas nuo pažeidžiamumo prisideda prie emocinės laisvės ir brandos, leidžiančios pasijusti gyviems, praradimo. Net ir emociškai surambėjusiems paaugliams seksualinė patirtis nepraeina be pėdsakų: kuo mažiau jie jaučiasi paveikti sąmonės lygmenyje, tuo labiau susižeisti gali pasąmonėje. Viena iš emocinio surambėjimo pasekmių yra tai, kad jaunuoliai negeba užmegzti tikrų artimų santykių ir ilgainiui seksas tampa neskausminga emocine veikla. Nuo sekso net gi galima tapti priklausomam, nes jis akimirksniui numalšina pieraišumo troškimą, nors niekada jo visiškai nepasotina.

Gynyba nuo pažeidžiamumo

Daugeliui suaugusiųjų daro įspūdį tariamas šiandieninio jaunimo atvirumas seksualiniais klausimais. Jie laiko tai progreso ženklu, palyginus su praeitų kartų drovumu: ”Mes niekada taip atvirai nekalbėjome apie seksą, dabar jaunimas drąsus”. Deja, tiesmukas kalbėjimas apie lytinius santykius reiškia ne drąsą, o gynybą nuo pažeidžiamumo. Kai seksas atsiejamas nuo pažeidžiamumo, jis nepaliečia mūsų taip giliai, kad sukeltų skausmą, tuomet, tai, kas turėtų būti itin asmeniška ir intymu, ištransliuojama viešai. Vaikai neria į seksą, neturėdami nei menkiausios nuovokos, kur jie išties lenda. Turint galvoje rišamąjį lytinių santykių poveikį ir jo sukeliamą pažeidžiamumą, turėtume labiau susirūpinti, kaip apsaugoti vaikus nuo lytinių santykių, nes ankstyvas lytinis gyvenimas turi neigiamas pasekmes normaliai paauglio emocinei raidai. Toks seksas yra nesaugus pačia giliausia prasme – psichologiškai, nes jį retai lydi abipusis įsipareigojimas, ištikimybės pažadas, švelnus rūpestis vienas kitu. Dėl jauno amžiaus, išminties stokos, nesubrendimo, paauglius seksualinė patirtis sužeidžia daug labiau negu suaugusiuosius.

Būtina sąlyga – branda

Prisirišimo ir pažeidžiamumo prasme, lytiniai santykiai saugiausi būna ne tada, kai juo užsiimama norint užmegzti ryšį, o tada, kai jis įvyksta tarp žmonių, kurių tarpusavio ryšys jau užmegztas, yra tvirtas ir teikiantis pasitenkinimą. Reikėtų būti kiek įmanoma tikriems, kad šie santykiai yra kaip tik tokie, kokių norime, tik tada seksas turėtų būti galutinio suartėjimo veiksmas, sujungiantis du žmones į porą ir patvirtinantis jų ištikimybę vienas kitam.    Būtina sekso sąlyga yra branda. Norint sukurti sveikus santykius, reikia gana gerai žinoti, ko norime iš santykių, kad galėtume į juos kviesti kitą ar atmesti kito kvietimą. Reikalingas savisaugos instinktas, kad galėtume vertinti savo ir kito žmogaus autonomiškumą, nusibrėžti asmenines ribas ir prireikus ištarti “NE”. Kol nesubręsta tiek, kad būti savimi yra svarbiau nei priklausyti kitam ar valdyti kitą, tol paauglys yra pavojingai pažeidžiamas. Tur būt nėra srities, kurioje pagarba kito laisvei būtų tokia svarbi kaip seksualinėje srityje: per anksti pradėjus lytinį gyvenimą, kas nors tikrai bus įskaudintas, kuo nors tikrai bus pasinaudota. Lytiniams santykiams branda reikalinga dar ir todėl, kad žmogus gebėtų matyti ne tik dabartį, bet ir dabartinių veiksmų pasekmes ateityje. Psichologiškai nesubrendęs žmogus galvoja tik apie akimirkos malonumą.

Susigrąžinkime paauglius

Paaugliams trūksta išminties, įžvalgos, savitvardos, kad šiuo klausimu jie galėtų priimti pasvertus sprendimus. Jeigu tėvų ir paauglio ryšys yra nutrūkęs, paauglys orientuosis į bendraamžius, o tėvai praras galimybę jam pasakyti: “Palauk, kol būsi tikras, jog tavo santykiai yra emociškai sveiki, pagrįsti tikru artimumu, o ne tik seksualine trauka”.

Atminkite, paauglių lytiniai santykiai kyla ne tiek iš seksualinio eksperimentavimo, kiek iš emocinės nevilties ir artumo troškimo. Vargu, ar mes galėsime kaip nors paveikti į bendraamžius besiorientuojančių vaikų seksualinį elgesį tol, kol jie orientuojasi į bendraamžius. Jei norime daryti kokią nors įtaką jų seksualumui, pirmiausia turime sugrąžinti juo ten, kur jiems priklauso būti – pas mus.

Parengė Daiva Matulevičiūtė pagal  Gordon Neufeld ir  Gabor Mate knygą “Nepraraskime savo vaikų. Kodėl ryšys su vaiku toks svarbus, kokie pavojai jam gresia”.