VAIKO GLOBA (RŪPYBA)

 Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko.
Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams. Vaikui nuo 14 metų tenka daugiau atsakomybės. Esminio skirtumo tarp globėjo ir rūpintojo pareigų nėra.
Globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) regioniniais skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globos (rūpybos) atveju tėvams išlieka tam tikros pareigos vaikams, pavyzdžiui, pareiga mokėti išlaikymą. Jiems taip pat išlieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
Vaiko globos nustatymo ir priežiūros procedūras reglamentuoja Vaiko globos organizavimo nuostatai.
Globėjas – asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.

Globos rūšys

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusių vaikų priežiūra, auklėjimas, jų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos organizavimą reglamentuoja Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.

Globos formos

Globa (rūpyba) šeimoje – tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.
Globa (rūpyba) šeimynoje – tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) šeimynoje ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo-šeimyna.
Globa (rūpyba) Globos centre – kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) Globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (Globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų šeimoje.
Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje – likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Tokiu atveju vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo – socialinės globos įstaiga.

Globėjo pareigos

Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:
1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;
2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi;
3) auklėti vaiką;
4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis;
5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;
6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais;
7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius;
8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Kaip vaikui parenkamas globėjas?

Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus. Vaiko interesus visada labiausiai atitinka globa šeimoje, todėl VVTAĮT regioninis skyrius turi dėti visas pastangas, kad surastų galinčią globoti šeimą. Pirmiausia globėjo ieškoma tarp giminaičių, po to ieškoma globėjų šeimos ar budinčių globotojų. Jei neatsiranda globėjų (rūpintojų) šeimos ar budinčių globotojų, kurie galėtų vaiką prižiūrėti laikinai, vaikas gali būti įkurdinamas šeimynoje. Nesant nei šeimos, nei šeimynos, galinčios globoti vaiką, vaikui parenkama institucija (socialinės globos įstaiga), geriausiai atitinkanti vaiko interesus – amžių, išsivystymo lygį, specialiuosius poreikius. Jei pasikeičia vaiko poreikiai, galima pakeisti ir globėją.

Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), savivaldybės administracijai pateikia šiuos dokumentus:
1) prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis;
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą;
3) kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą.

Pasirengimas vaiko globai (rūpybai)

Vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja savivaldybių administracijos, globos centrai, kitos šio darbo patirties turinčios organizacijos ir institucijos.
Mokymai pagal GIMK programą yra privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu ar budinčiu globotoju, dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo priimtas Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam neįregistravus santuokos asmeniui, išskyrus vaiko artimuosius giminaičius. Artimiesiems giminaičiams šie mokymai neprivalomi, o rekomenduojami.

GIMK programa – Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. BV-66. Programą sudaro:
1. Pagrindinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.
2. Specializuota asmenų, siekiančių teikti socialinės priežiūros paslaugas, ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.
3. Artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai programa.
4.Tęstinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa.
5. Klausimynas.
6. Papildoma priemonė apie vaikus su negalia.
Programą įgyvendinti turi teisę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuoti asmenys.

Kada globėjas gali būti atleistas nuo pareigų?

Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jis negali tinkamai atlikti pareigų dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

Kada globėjas gali būti nušalintas nuo pareigų?

Globėjas gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. Atleisti ar nušalinti nuo pareigų galima tiek globėją-fizinį asmenį, tiek globėją-juridinį asmenį.