Prieš žengdami bet kokį naują žingsnį, mes jį apgalvojame, stengiamės kuo geriau pasirengti, pvz.: planuodami tuoktis, pirkti naują būstą ar keliauti į tolimą kelionę. Taip pat ir su apsisprendimu globoti ar įsivaikinti vaiką: tai labai svarbus žingsnis, tad jam reikia gerai pasirengti.

Būsimųjų globėjų ir įvaikintojų atranka ir mokymai, tai etapas, kai šeimos, prisiimdamos naują vaidmenį savo gyvenime, rengiasi jį tinkamai įgyvendinti. Tėvų globos netekusio vaiko gyvenime jau buvo blogo elgesio su juo pavyzdžių, tad svarbu kad, besirengdami tapti globėjais ar įtėviais, žmonės patys įvertintų savo gebėjimus: ar jie atitinka formalius reikalavimus, ar jiems suprantamos ir aiškios procedūros bei jų vaidmenys. Pravartu kiekvienu atveju bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, programos GIMK atestuotais socialiniais darbuotojais, išsiaiškinti rūpimus klausimus, procedūras bei globos ar įvaikinimo nustatymo pasekmes. Ketinimas globoti ar įsivaikinti yra rimtas sprendimas, globos ir įvaikinimo procesas aprašytas teisės aktuose, todėl čia negalima „saviveikla“.

Būsimųjų globėjų ir įtėvių mokymus vykdo Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialiniai partneriai – atestuoti socialiniai darbuotojai, parengti mokyti globėjus ir įtėvius. Baigus mokymus, atestuoti socialiniai darbuotojai parengia išvadas, kuriose įvertinami asmens ar poros gebėjimai, pasirinkimo motyvacija ir teikiama rekomendacija apie galimybę būti globėju ar įtėviu. Rekomenduotina, kad abu sutuoktiniai lankytų įvadinius globėjų ir įtėvių kursus, nes abu sutuoktiniai ir jų šeimos nariai besąlygiškai dalyvauja globojamo ar įvaikinto vaiko gyvenime, priežiūroje ir ugdyme.

Pasirinkimas tapti globėju ar įvaikintoju yra savanoriškas. Globėjams vaikus siūlo Vaiko teisių apsaugos skyriai pagal gyvenamąją vietą. Gali būti, kad globoti vaikai siūlomi iš įvairių Lietuvos vietų. Galimi įvaikinti vaikai siūlomi iš Bendrojo galimų įvaikinti vaikų sąrašo. Visais atvejais būsimi globėjai ir įvaikintojai bendrauja su Vaiko teisių skyriaus specialistais pagal savo gyvenamąją vietą. Norintieji tapti vaikų globėjais ar įvaikintojais turi teisę nurodyti norimo vaiko lytį, amžių, sveikatos būseną ir pan. Taip pat nurodomas norimų globoti ar įsivaikinti vaikų skaičius. Įstatymais yra ribojamas norimų globoti vaikų skaičius, atsižvelgiant į globėjų gyvenimo sąlygas. Fizinio asmens šeimoje negali būti daugiau nei penki vaikai, kartu su globėjų biologiniais vaikais. Svarbu suprasti, kad vaiko globa yra prižiūrima vaiko teisių apsaugos specialistų. Todėl viena iš globėjų pareigų ir gebėjimų – bendradarbiauti su šio skyriaus atstovais. Be to, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ar jų deleguoti specialistai turi teisę lankytis globėjų šeimoje bei įvertinti jų globos kokybę.

Nuo 2008 metų Lietuvoje taikoma vieninga globėjų ir įtėvių atrankos, įvertinimo ir pagalbos teikimo sistema, paremta PRIDE programa. PRIDE programos pavadinimas sudarytas iš pirmųjų angliškų žodžių junginio (Parent resources for information, development, education) raidžių. Lietuviškai tai reiškia: „Tėvų informacijos bei tobulinimosi ir mokymosi šaltinis“. Ši programa 2007 metais įsigyta iš JAV, adaptuota Lietuvai ir nuo 2008 metų pradėta praktiškai taikyti. Nuo 2012 metų PRIDE programa vadinama GIMK (globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas).GIMK programos tikslas – dalytis svarbia informacija pareiškėjais, kad jie galėtų tapti tinkamais globėjais ir įtėviais. Programoje numatytos tokios darbo formos su būsimaisiais globėjais ir įtėviais: grupiniai užsiėmimai, individualus bendravimas, individualios konsultacijos. Pagrindinis mokymų objektas yra globojamo ar įvaikinto vaiko poreikiai ir jų tenkinimas bei įtėvių ir globėjų gebėjimų ugdymas. Įvadiniam būsimų globėjų ir įtėvių mokymo etapui keliami tokie tikslai: padėti pasitikrinti pareiškėjams savo sprendimo tvirtumą bei gebėjimus jį įgyvendinti. Šiame etape pareiškėjai „dar kartą matuojasi savo pasirinkimą“ ir įsivertina pasirinkimo tinkamumą. Mokymuose dalyvauja asmenys, nusprendę tapti globėjais ar įtėviais ir jau pateikę dokumentus Vaiko teisių apsaugos skyriui bei atitinkantys formalius reikalavimus. Įvadinius mokymus sudaro dešimt užsiėmimų grupėje.

Per mokymus būsimi globėjai ir įtėviai susipažįsta su procedūromis, galimų įvaikinti ar globoti vaikų poreikiais, išgyvenimais, auklėjimo metodais, pokyčiais pareiškėjų asmeniniame gyvenime atėjus vaikui į šeimą. Visų užsiėmimų metu dalyviams keliami klausimai: „kodėl jie nori globoti ar įvaikinti?“ ir „ar jie turi gebėjimų šį norą praktiškai įgyvendinti?“ kitaip tariant, dalyviams sudaromos sąlygos dar kartą pasitikrinti savo pasirinkimą ir jo įgyvendinimo galimybes. Programoje nekalbama apie dalyvius kaip apie „gerus žmones“, bet kalbama apie jų savybes ir gebėjimus. GIMK programa visada atstovauja vaikui ir jo interesams bei siekia padėti vaikui surasti šeimą. Mokymų metu siekiama, kad tai įsisąmonintų dalyviai ir šio principo laikytųsi ateityje. Per mokymus naudojami įvairūs pratimai, žiūrimi filmai, žaidžiamos situacijos, dalyviams užduodama namų darbų. Įvadinių mokymų metu aptariamos tokios temos:

I. Įvadas į Globėjų ir įtėvių rengimo programą GIMK. Šioje temoje dalyviai supažindinami su gimk programos tikslais, dalyviams paaiškinami teisiniai ir procedūriniai dalykai. Pristatomi globėjams ir įtėviams būtini gebėjimai.

II. Komandinis darbas užtikrinant vaiko stabilumą. Kalbama apie šeimos svarbą užtikrinant stabilumą vaiko gyvenime. dalyviai analizuoja asmeninį patyrimą. Pristatoma genogramos reikšmė, stiprinant ir pažįstant savo ir vaiko šeimą.

III. Atviras kalbėjimas su globojamu ar įvaikintu vaiku. Šioje temoje ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad yra svarbu kalbėti su globojamu ar įvaikintu vaiku apie jo biologinę kilmę. Labai svarbu būsimiems globėjams ir įtėviams suprasti, kad nepagarbus jų elgesys vaiko biologinei šeimai trukdo kurti su vaiku ilgalaikius ryšius. GIMK programoje akcentuojama nuostata, kad įvaikinti ar globojami vaikai turi dvejus tėvus: tuos, kurie juos pagimdė, ir tuos, kurie užaugino. Ši nuostata padeda globėjams ir įtėviams tinkamai nukreipti savo elgesį globojamo ar įvaikinto vaiko atžvilgiu.

IV. Raidos poreikių tenkinimas. Ryšiai. Pristatomi ir aptariami galimų globoti ar įvaikinti vaikų raidos etapai, turima jų gyvenimo patirtis ir jau išmokti socialiniai įgūdžiai. Ši tema labai svarbi norint suprasti globojamų ar įvaikintų vaikų kai kuriuos elgesio modelius.

V. Raidos poreikių tenkinimas. Netektys. Šioje dalyje dalyviai prisimena savo išgyventas netektis, patirtus jausmus. akcentuojama, kad ateinantis į jų šeimą vaikas taip pat yra patyręs šeimos netektį. svarbu dalyviams suprasti, kad ateinantis į jų šeimą vaikas nepriima šeimos kaip „savaime suprantamos gerovės“. Būsimiems globėjams ar įtėviams, dar neišgyvenusiems netekties, nerekomenduojama tapti globėjais ar įtėviais. Nevaisingumas yra viena iš netekčių.

VI. Savivertė ir šeimos ryšių stiprinimas. Aptariama, kad vaiko savivertei didelę reikšmę turi „vientisa jo gyvenimo istorija“. Todėl ypač akcentuojama vaiko praeities nuslėpimo, nepagarbaus kalbėjimo apie vaiko šeimą žala vaiko savivertei. Globėjų ir įtėvių pareiga – padėti atrasti ir priimti vaikui tapatumo jausmą, suprantant jo gyvenimo istoriją ir įvykius.

VII. Auklėjimas. Aptariama šeimos bendrų taisyklių taikymo ir laikymosi svarba vaiko gyvenime, bausmių ir pasekmių reikšmė vaiko auklėjime.

VIII. Pastovių ryšių stiprinimas. Šioje dalyje daugiausia dėmesio skiriama globėjų ir įtėvių vaidmeniui, teikiant paramą vaikui, jam sprendžiant vidinius lojalumo konfliktus, išprovokuotus globos ar įvaikinimo faktų. ypač globėjai turi suprasti, kad pasikeitus aplinkybėms vaikas gali grįžti į šeimą. Jų pareiga – remti vaiką, jo grįžimą į šeimą, padėti jam susitaikyti bei priimti šias situacijas. Įtėvių šeimose šis klausimas dažniausiai iškyla, kai vaikas sulaukia paauglystės.

IX. Pasiruošimas pokyčiams. Permainų planavimas. Dalyviams leidžiama suprasti, kad vaiko atėjimas į jų šeimą palies visus šeimos narius, visas šeimos gyvenimo sritis. Todėl labai svarbu tam pasiruošti, įtraukiant visus artimuosius, planuoti iš anksto galimus pokyčius ir pasekmes. Tai liečia atostogas, darbo laiką, laisvalaikį, galima nusistovėjusios rutininės veiklos šeimoje kaita.

X. Sąmoningo sprendimo priėmimas. Tai paskutinis užsiėmimas. Dalyviai jau turėtų būti gavę atsakymus į savo klausimus, išsiaiškinę iškilusius neaiškumus, išsakę nerimus ar abejones bei priėmę sprendimus dėl tolesnių veiksmų.

Per įvadinius mokymus ir po jų vyksta individualūs atestuotų socialinių darbuotojų susitikimai su pareiškėjais jų namuose, aptariama ir analizuojama pareiškėjų gyvenimo patirtis, turimi jų įgūdžiai, pasirinkimo motyvacija, išgyventos netektys, lūkesčiai būsimam vaikui. Įvadiniai mokymai baigiasi atestuotų socialinių darbuotojų parengtomis išvadomis, kuriose aptariamos dalyvių galimybės tapti globėjais ar įtėviais. Jose gali būti rekomenduojama arba nerekomenduojama pareiškėjams tapti globėjais ar įtėviais. Išvadose pateikiama bendra informacija apie pareiškėjus, jų gebėjimų būti globėjais ar įtėviais analizė. Išvados rengiamos aktyviai dalyvaujant pareiškėjams. Išvadų rengimo procesu siekiama kartu su pareiškėjais atvirai aptarti jų gebėjimus, apibūdinant jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Pareiškėjai, susipažinę su tekstu, pasirašo po išvadomis. Išvados pateikiamos Vaiko teisių apsaugos skyriui pagal pareiškėjų gyvenamąją vietą.