Lina Bartusevičienė

Aš su lektorė, supervizorė, socialinė darbuotoja. 1999 metais baigiau VDU Socialinio darbo studijas. Keletą metų dirbau su globėjų šeimomis, emocinių ir elgesio sunkumų turinčiais vaikais, paaugliais. Turiu daugiau nei 15 metų patirtį dirbant su socialinio darbo studentais VDU, LSMU, Marijampolės kolegijoje. 2004 metais baigiau Supervizorių mokymus. Paskutinius penkerius metus aktyviai darbuojuos supervizijos (profesinių santykių konsultavimo) lauke: vedu grupės, komandos ir individualias supervizijas įvairiuose profesiniuose laukuose, organizacijose. Esu Lietuvos profesinių santykių konsultantų (supervizorių) bei Nacionalinės socialinio darbo su grupėmis asociacijų tarybos narė.

Manau, kad tiek Socialinio darbo studijos, tiek Supervizorių mokymai labai stipriai įtakojo mano požiūrį į gyvenimą, į pačią save, žmonių tarpusavio santykius, mokymąsi priimti įgytą patirtį, galimybę spręsti iškilusius sunkumus. Koks mano gyvenimo credo? Neturiu jo vieno, pagrindinio. Savo asmeniniame gyvenime bei profesinėje veikloje stengiuosi remtis keliais man svarbiais principais. Vienas iš jų – „Ne šventieji puodus lipdo“. Man tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gali keisti esamus dalykus, siekti pokyčio, kažko naujo, kitokio, svarbaus. Daugelio metų patirtis dirbant su įvairiais žmonėmis, skirtingomis temomis leido man suformuoti požiūrį į žmogaus gebėjimus suprasti savo įgytą patirtį, ją priimti, tuo remiantis mokytis eiti toliau bei keisti nusistovėjusius dalykus.

Paskutiniai keletas metų, aktyviai dirbant supervizijos srityje parodė, kad labai svarbu, dirbant bet kuriame profesiniame lauke, turėti galimybę sustoti, saugioje ir palaikančioj aplinkoje reflektuoti, analizuoti savo profesinę patirtį. Nes dirbdami vieną ar kitą darbą, mes patiriame begalę santykių. Mes bendraujame su savo kolegomis, klientais, vadovais. Dažnai atsiduriame sudėtingose, nevienareikšmėse situacijose, kurios mums kelia tam tikrus iššūkius. Ne retai susiduriame su stipriais klientų išgyvenimais, skausmingomis patirtimis. Visa tai neabejotinai paliečia mus pačius, įtakoja mūsų atliekamą darbą, profesinį vaidmenį, toliau kuriamus santykius. Taigi aš tikiu pasauline praktika, kad norint išlikti profesionaliu savo darbe, kartas nuo karto reikia pažvelgti į save.