Vaikų ir paauglių psichologinė gerovė labai siejasi su tėvų savijauta. „Kai pati tapau ramesnė matau, kad ramiau reaguoju į savo vaiko elgesį, tad mes dabar daug mažiau pykstamės ir greičiau pamokas padarome (ankščiau tai trukdavo daug kartų ilgiau)“ – dalijosi…
„Pakalbėkime apie santykį su tėvais. Ilgai ruošiausi šiam tekstui ir atidėliodavau, nes vis trūkdavo kažkokios detalės, kad pamatyčiau bendrą vaizdą. O dabar jį matau ir pasistengsiu pasidalinti su Jumis. Visų pirma, esu griežtai įsitikinusi – vaikai neturi jaustis skolingi savo…
„Man visada atrodo juokingai žmonės, kurie sako: „Tu tik nustok nerimauti ir viskas bus gerai“. Tokiems dažniausiai norisi atšauti: „Tikrai? Ir kaip aš taip nepagalvojau anksčiau?!“ Nustok nerimauti. Tai pasakyti galėtų kiekvienas, tam daug proto nereikia. Tačiau kokią naudą duoda…
„Sugalvojau padaryti eksperimentą. Apie laimę. Jo rezultatai gali neparodyti tikrosios padėties, tačiau, kai tiriamasis objektas toks neapibrėžtas, manau, tai atleistina. Pasirinkau gana neįprastą atlikimo būdą. Nusipirkau keturiolika laimės sausainiukų – kažko, kas pagal pavadinimą turėtų suteikti bent kruopelę laimės. Keturiolika…
„Pas močiutę skaniausios spanguolių uogienės ir kotletukai, naktimis galima ant lubų stebėti pravažiuojančių mašinų atspindžius, šimtamečiai sidabriniai šaukšteliai turi aiškų metalų poskonį. Ten antklodės vadinasi minkštutėmis, karbonadai – zuikio blynais, o makaronai su bolonijos padažu – kriaukliukais. Močiutės namuose niekas…
„Po šių metų, tikiuosi, niekas nebevadins savo vaikų Kovydais ar Kovidijais, nes prieš tai tokių gudruolių buvo. O jeigu rimtai, norėčiau pakalbėti apie gyvenimą karantine ir kaip jį išgyvenu. Žinot tą jausmą, kai sapnuoji, kad krenti ir tada atsikeli? Per…
„Aš pradėjau visai nebesirūpinti savo išvaizda, net paprasčiausiai nueiti į dušą tapo didelė dienos misija kartais, rodos, visai neįmanoma. Todėl vaikščiodavau dažnai neplauta galva su tais pačiais seniai nebepatinkančiais rūbais, nežinia kada skalbtais, retkarčiais net sulamdytais, žiūrėdavau į veidrodį ir…
„Kai buvau maža, mane visada labiau masino suaugusiųjų kalbos prie stalo, nei bendraamžių žaidimai. Klausydavausi aš tų kalbų ir varvindavau seilę – taip būdavo įdomu. Prie stalo nebuvo mano didelių palaikytojų – kam čia ta maža cekava zosė kišą nosį…
„Negaliu sakyti, kad nemyliu savo kūno, tačiau kiek save pamenu visada dėl ko nors kompleksavau. Viskas prasidėjo nuo per didelės nosies. Man buvo devyni metai, buvau vaikų vasaros stovykloje. Vyras, vedęs ekskursiją, pats turėdamas kumpą nosį tarė žiūrėdamas į mane:…
Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ komandos narių Danguolės Zalepūgienės ir Jūratės Gudliauskaitės-Godvadės parengta laida apie nuotolinio mokymosi metu patirtus iššūkius ir galimybes. Gero klausymo! Laidos įrašas