Parengta metodinė priemonė „Kaip stiprinti ryšį su savo paaugliu? Žemėlapis tėvams: kaip nepasiklysti savo vaikų paauglystės labirintuose“ skirta tėvams auginantiems paauglius, kurie turi įvairaus elgesio iššūkių bei sunkumų, besiformuojančią priklausomybę nuo skaitmeninių technologijų. Metodinė priemonė yra sudaryta iš kelių dalių. Viena knygos dalis skirta tėvams geriau pažinti savo paauglį ir suteikia žinias tėvams apie paauglystę, nurodo rekomendacijas kaip kurti ir atkurti nutrūkusį santykį su savo paaugliu. Šioje metodinės knygos dalyje tėvams patariama kaip išvengti klaidų auklėjant paauglius, kaip nustatyti ribas ir kaip elgtis, kai paauglys elgiasi netinkamai. Šioje metodinės priemonės dalyje išsamiai aptariama skaitmeninės tėvystės tema: įvardinama skaitmeninių technologijų nauda bei grėsmės, nurodomas naujausiais tyrimais nustatyti ekranų laiko ribojimo limitai skirtingiems paauglystės periodams. Pateikiamos rekomendacijos dėl paauglių skaitmeninių technologijų naudojimosi turinio bei talpinimo ypatumų. Aptariami priklausomybės nuo pornografijos požymiai bei rekomendacijos prevenciniams ir intervenciniams pokalbiui. Kita metodinės priemonės dalis skirta patiems tėvams, siekiant įsivertinti savo patirtis, asmeninį tėvystės stilių, analizuoti savo emocijas bei elgesį su vaikais. Šioje dalyje taip pat aptariama tėvų savęs pažinimo svarba bei suteikiamos rekomendacijos kaip tai padaryti. Leidinyje pateikiamas naudingos literatūros sąrašas skirtas tėvams.
Metodinės priemonės autorė: dr.Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė
Leidinį recenzavo: VDU lektoriai
Leidinį išleido: Všį „Darnūs namai“, 2020
#PagalbaPaaugliuTevams
#PaaugliuPriklausomybeNuoSkaitmeniniuTechnologiju
Parengė VšĮ „Darnūs namai“ Daiva Matulevičiūtė, 2017-08-28
Socialinių ir gyvenimo įgūdžių lavinimo mokymų programa 14 iki 18 metų paugliams
48 ak. valandos
Programa yra skirta paugliams nuo 14 iki 18 metų, kurie susiduria su elgesio ir emocijų
raiškos problemomis.
Gebėjimai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, veiksmingai susidoroti su kasdienio
gyvenimo poreikiais ir problemomis yra labai svarbūs įgūdžiai, būtini jaunems žmonėms,
besirengiantiems savarankiškam gyvenimui.
Programos tikslas – formuoti paauglių socialinius įgūdžius ir atsižvelgiant į jų poreikius,
suteikti specialių teorinių-praktinių žinių, padėsiančių jiems geriau integruotis į visuomenę
sulaukus pilnametystės. Programa siekia gerinti tėvų elgesio ir emocijų problem turinčių paauglių
bendravimo, bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo, konfliktų sprendimo įgūdžius. Ji formuoja
teigiamą požiūrį į gyvenimą šeimoje, supratimą apie šeimos narių vaidmenis, skatina
savarankiškumą, gebėjimą planuoti savo ateitį ir siekti šių planų.
„Socialinių ir gyvenimo įgūdžių lavinimo“ grupė – savitikslė – neformali grupė, kuri turėtų
susikurti grupės narių psichologinės motyvacijos pagrindu. Grupės proceso eigoje uždara (naujais
nariais nepasipildanti), baigtinė ir atvira laiko atžvilgiu grupė.
Numatyti 12 užsiėmimų dauguma po 4 akad. val., keliems įgūdžiams lavinti skiriama
daugiau valandų.
Socialinių ir gyvenimo įgūdžių lavinimo mokymų programa:
I Užsiėmimas. Susipažinimas
II Užsiėmimas. Savojo ,, Aš“ suvokimas
III užsiėmimas. Bendravimas I dalis
IV užsiėmimas. Bendravimas II dalis
V užsiėmimas. Konfliktų sprendimas
VI užsiėmimas. Savivertė
VII užsiėmimas. Pasitikėjimas
VIII užsiėmimas. Priklausomybės
IX užsiėmimas. Draugystė
X užsiėmimas. Mano šeima ir ryšiai (12 ak.val.).
XI užsiėmimas. Finansų valdymas (6 ak.val.)
XII užsiėmimas. Socialiniai ryšiai. Aš ir kiti
Naudojami metodai: Įvertinus grupės narių amžiaus tarpsnį bei specifiškumą, labai svarbu
pasirinkti tinkamus informacijos perteikimo metodus aktyvūs patyriminio mokymosi metodai,
diskusijos, darbas grupėje, grupelėse, porose, teorinė paskaita, pratybos, piešimas, kūrybinės
užduotys, atsipalaidavimo pratimai, judrūs žaidimai, meno terapijos metodai.
Parengė VšĮ „Darnūs namai“ J. Vyšniauskytė-Rimkienė, D. Latvytė, 2023-02-05
Psichosocialinio atsparumo didinimas save žalojantiems paaugliams (12-18 m.)
16 ak. valandos
Pastaruosius dvejus metus (2022-2023) sparčiai išaugo į mūsų įstaigą Všį “Darnūs namai” besikreipainčių tėvų, kurių paaugliai save žaloja, skaičius. Naujausi tyrimai rodo, kad šis reiškinys vis dažniau plinta ir visoje šalyje. 2021 m. Vasilevskos ir Nedziskienės atlikto tyrimo duomenimis 7,3 proc. 15–17 metų Lietuvos paauglių yra sąmoningai save žaloję – šis skaičius lyginant su pasaulio literatūros duomenimis atrodo nedidelis, tačiau pačios autorės pripažįsta, kad šį fenomeną apklausos būdu vertinti yra subjektyvu, o ligoninėse nėra bendros registravimo sistemos. Be to, tik dešimtadalis sąmoningai save žalojusių paauglių patenka į gydymo įstaigas. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad savęs žalojimas dažnai laikomas netinkamu įveikimo mechanizmu, kurį asmenys gali naudoti, kad suvaldytų didžiules emocijas ar kančią. Tai reiškia, kad tyčia kenkiama savo kūnui, neketinant nutraukti savo gyvybės (Hetrick, Subasinghe, Anglin, Hart, Morgan ir Robinson, 2019). Tyrimai rodo, kad kiekvieno žmogaus savęs žalojimo patirtis yra unikali, todėl nėra vienareikšmio paaiškinimo, kodėl paaugliai taip elgiasi. Veiksmingas savęs žalojimo gydymas paprastai apima pagrindinius emocinius, psichologinius ir socialinius veiksnius, kurie prisideda prie šio elgesio. Savęs žalojimas gali būti įvairių formų, įskaitant pjovimą, deginimą, įbrėžimą, susimušimą ar įkandimą. Nors tėvams, globėjams ir artimiesiems gali būti sunku suprasti, kodėl kas nors tyčia sau kenkia, svarbu su paaugliu elgtis empatiškai ir ieškoti profesionalios pagalbos. Psichosocialinio atsparumo teorija yra puikus įrankis tiek socialiniams darbuotojams ir psichologams, tiek patiems paaugliams, siekiant pakeisti savižalos naudojimą į naudingesnį emocijų valdymo mechanizmą, taip pat tai yra pozityvistinė kryptis, kuomet su specialistų pagalba, paaugliai gali pažvelgti į savo gyvenimą iš optimistiškesnio požiūrio kampo ir taip pasiruošti perėjimui į suaugusių žmonių pasaulį, kuriame šie įgūdžiai bus labai naudingi. Atsižvelgdami į stipriai padidėjusi poreikį šiai specifinei problemai spręsti, įvertinę naujausius tyrimus, jog individualus psichosocialinis konsulavimas yra veiksmingesnis taikant ir grupinę bendraamžių paramą, remdamiesi užsienio metodiniais šaltiniais “Darniuose namuose” parengėme metodiką skirtą save žalojantiems paugliams nuo 12 iki 18 metų siekdami prevencinių ir intervencijų savižalos tikslų. Programos tikslas – sudaryti sąlygas save žalojantiems paaugliams išsiugdyti gebėjimą įveikti gyvenimo iššūkius ir tapti stipresniems esmociškai bei atsparesniems išoriam aplinkos poveikiui. Psichosocialinio atsparumo didinimas save žalojantiems paaugliams vyksta socioedukacinės grupės pagrindu, kuri vedama dviejų specialistų – socialinio darbuotojo ir psichologo. Grupė uždara (naujais nariais nepasipildanti), baigtinė ir uždara laiko atžvilgiu grupė. Didelis dėmesys yra skirimas grupės narių atrankai, paaugliai prieš grupės darbą su specialistais turi vieną arba du susitikimus, kurių metu nustatomas ar paauglys tinka grupei ir ar grupė tinka paaugliui. Pagal nustatytą individual poreikį siekiama fomuoti grupę panašesnio amžiaus (ankstyvesnio ar vėlyvesnio paauglystės tarpsnio). Numatyta 10 grupinių užsiėmimų po 2 ak. val.,.Paramos šeimai centro “Darnūs namai” patalpose. Psichosocialinio atsparumo didinimo save žalojantiems paaugliams (12-18 m.) programa:
1. Įvadinis užsiėmimas skirtas saugumui grupėje užmegzti ir susipažinti
2. Mano asmeninės stiprybės ir talentai
3. Savo emocijų pažinimas
4. Savo kūno pažinimas
5. Kas yra savižala? Kaip atpažinti jos ženklus?
6. Kaip įveikti įtampą?
7. Mano draugai
8. Kaip įveikiu sunkumus?
9. Tikslų gyvenime kėlimas
10. Programos poveikio įvertinimas. Atsisveikinimas
Naudojami metodai. Įvertinus grupės narių amžiaus tarpsnį bei specifiškumą, pasirinkame tinkamus grupės telkimo ir informacijos perteikimo metodus: patyriminio mokymosi metodai, diskusijos, darbas mažose grupelėse, porose, piešimas, kūrybinės užduotys, atsipalaidavimo pratimai, ledlaužiai, meno terapijos metodai, refleksija ir savirefleksija.
Parengė Všį ,,Darnūs namai” Rasa Vejelytė 2024 -01- 25
Smurto mažinimo programa 10-18 m. amžiaus vaikams ir jaunuoliams taikant terapiją asistuojant žirgams
15 val. trukmės
Programa skirta 10-18 m. vaikams ir jaunuoliams, kurie linkę naudoti įvairaus tipo smurtą (fizinį, psichologinį) prieš bendraamžius, gyvūnus bei kitus aplinkinius.
Teorinis pagrindimas: Terapija asistuojant žirgams (toliau TAŽ) ypač naudinga tiems vaikams ir jaunuoliams, kuriems tradicinės intervencijos nepadeda sėkmingai gyventi bendruomenėje, o agresija, smurtinis elgesys yra vienas elgesio sudedamųjų dalių. Remiantis užsienio autorių atliktais tyrimais nustatyta, kad įvairios gyvūnų terapijos mažina nerimą ir depresiją bei pagerina gebėjimą socializuotis, o TAŽ ypač efektyvi agresyviam (ir regresavusiam) elgesiui keisti. Nurenberg su kolegomis (2015), atliktas tyrimas, parodė unikalią TAŽ naudą mažinant smurtą tiriamųjų elgesyje.
Hemingway 2019 m. pristatė tyrimą, kuriame nagrinėjama TAŽ intervencijos įgyvendinimas jauniems žmonėms, turintiems psichikos sveikatos ir elgesio problemų. Tiriamieji 10-15 m. amžiaus vaikai ir jaunuoliai, kurie turi elgesio problemų, tokių kaip: patyčios, agresija, pykčio valdymo problemos ir/ar yra patyrę smurtą šeimoje / nepriežiūrą / prievartą. Tyrimo metu TAŽ buvo taikoma jaunuoliams, kuriems standartinės programos buvo neefektyvios. Kokybiniai tyrimai atskleidė tam tikrą elgesį ir emocijas, kurias galima patirti sąveikaujant su žirgais, įskaitant pasitikėjimą, motyvaciją, kantrybę, pagarbą ir empatiją bei smurtinio elgesio sumažėjimą (Hemingway, 2019).
Tyrimo rezultatai (Hemingway, 2019) parodė reikšmingus pokyčius dalyvių elgesyje: pagerėjusi vaiko socialinė kompetencija, išlavinti socialiai priimtini bendravimo būdai. Vaikai ir jaunuoliai TAŽ metu naudoja natūralius, prigimtinius mechanizmus, kurie gali padėti nutraukti susiformavusius ankstesnius potencialiai netinkamus įpročius, konfliktinį bendravimą ir smurtinį elgesį. Tai patirtinio mokymosi procesas, kuriuo metu vaikai ir jaunuoliai turi galimybę repetuoti priimtinus bendravimo būdus, ne smurtinę komunikaciją ir kitus socialiai priimtinus elgesio modelius.
Programos tikslas: formuoti 10-18 m. amžiaus vaikų ir jaunuolių gebėjimą taikyti visuomenėje priimtinus socialinius, bendravimo, konfliktų valdymo įgūdžius. Stiprinant jų asmenines savybes tokias kaip: empatija, pasitikėjimas, pagarba, savosios vertės pajautimas, nesmurtinė komunikacija, emocijų atpažinimas ir raiška, per patirtinį mokymąsi taikant žirgų terapiją.
Grupės formatas: Tai uždaro tipo, savitikslė, baigtinė ir uždara laiko atžvilgiu grupė. Grupės formuojamos parenkant dalyvius kuo panašesnio amžiaus, ta pačia problematika t.y. linkę naudoti įvairaus tipo smurtą. Grupės dydis 4-8 asmenys.
Grupę sudaro 15 val. trukmės užsiėmimų ciklas. Numatomi 5 susitikimai, po 3 val. Kiekvienas užsiėmimas susideda iš 3 dalių: dienos plano aptarimas, praktinė patyriminė užduotis su žirgais, užduoties aptarimas per savi-refleksiją.
Grupę veda socialinio darbo išsilavinimą turinti, licencijuota žirgų terapijos konsultantė.
Programa:
I susitikimas. Susipažinimas. Ryšio mezgimas ir komunikacija su: savimi, kitu, žirgu.
II susitikimas. Nesmurtinė komunikacija. Mano verbalinės ir neverbalinės kalbos įtaka aplinkai.
III susitikimas. Pyktis ir baimė. Kaip juos reiškiu? Tinkami raiškos būdai.
IV susitikimas. Aš, mano savivertė galios bei kontrolės santykyje.
V susitikimas. Užbaigimas. Individualus plano, nesmurtiniam elgesiui įtvirtinti ir palaikyti, sudarymas.
Numatomas poveikis programos dalyviams:
– pagerintas gebėjimas megzti ryšį su kitais ir bendrauti socialiai priimtinais būdais;
– suformuota nesmurtinės komunikacijos nuostata;
– praplėstos žinios apie pyktį, baimę ir įgyta praktinių įgūdžių apie pykčio, baimės tinkamus raiškos būdus;
– sustiprintas savivertės, empatijos ir pagarbos sau bei aplinkai jausmas;
– sudarytas individualus planas nesmurtiniam elgesiui įtvirtinti, kuriuo asmuo gali pasinaudoti iškilus iššūkiams.
