Baigėsi dar vieni mokymai tėvams

Kaip galima tapti geresniu tėčiu ar mama savo vaikui?

Kaip stiprinti su juo ryšį? Ar tikrai ribos, nuoseklumas ir tikslingas drausminimas yra pagrindiniai įrankiai sėkmingoje tėvystėje? O besąlyginė meilė ir pagarba vaiko genialumui ar visuomet gludina tuos kampus, kur dažniausiai kyla nesutarimai? Ar aš pats save pažįstu kaip žmogų? Ar gebu kalbėti apie jausmus ir emocijas, o gal priešingai – vengiu, to reikalaujant tik iš vaiko. Kiek man svarbi kiekvieno mano šeimos nario emocinė sveikata? Ar nesu per daug reikalaujantis/reikalaujanti? Kaip ir kada formuojasi vaiko asmenybė? Koks tėvų vaidmuo tame? Kiek manyje drąsos atsiprašyti, pasakyti, kad ir aš ne viską žinau! Ir ar galiu pakeisti vaiko įpročius, jei to netaikau sau?

Į šiuos ir kitus aktualius klausimus susitikimų metu su neuroedukatore, dailės terapijos metodų praktike, ankstyvojo ugdymo specialiste ir 4 vaikų mama, Joana Cironkaite, šeimos aptarinėjo diskusijose bei įvairių praktinių užduočių metu bandė atrasti atsakymus į jų namuose kylančius klausimus visos 8 savaičių Tėvystės mokymų programos metu.

Dalinamės tėvų atsiliepimais iš mokymų:

”smagiai praleistas laikas, išmokimas kaip galima atpažinti žmogų/vaiką, pagal jo elgesį, įvertinti kuriuo raidos metu tėvai jau galimai kažką praleido, o gal net nežinodami padarė klaidą”

” labai naudinga buvo pasigilinti į save ir per tai pamatyti savo vaikus. Smagu, kad grupėje visi atvirai kalbėjomės, atėjome tomis pačiomis problemomis. Tada supranti, kad ne aš viena taip gyvenu”

”man buvo be galo naudinga suprasti ir priimti save, kad esu gera mama. Labai daug sužinojau, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Ypač įdomu buvo sužinoti apie vaikų auginimo tarpsnius, ypatybes. Ir apie prieraišumą, nes aš pati perdėtai prisirišusi prie savo vaiko”

,,buvo gera išgirsti, kad ir aš galiu turėti savo poreikius ir pirmoje vietoje nebūtinai turi būti vaiko. Kad ir aš esu žmogus, kurio poreikiai svarbūs. Ir kad galėtum vaikui duoti, pats turi turėti ne tik išorinių, bet ir vidinių resursų”

,,šis laikas nebuvo lengvas plačiąja prasme, nes į visą tėvystę žvelgiau per save patį. Daug ką atpažinau iš savo vaikystės, pamačiau, kad dalį dalykų perkeliu ant savo vaikų. Buvo sveikas dušas. Jau keletą pratimų taikau,,