„Žodį „depressed“ fonetiškai tariame, kaip „deep rest“- gilus poilsis. Depresiją galime suvokti, ne kaip psichinę ligą, bet gilų asmens transformacijos lygmenį, kaip absoliučią ir labai gilios ramybės būseną, kai žmogus nualintas netikro savęs „svorio“, proto istorijų apie tai, kas aš. Depresija yra nesąmoningas intereso praradimas savo antrarūšiam gyvenimui. Tai yra siekis „numirti“ netikrajam ir išsivaduoti iš alinančios individualybės „dramos“. Depresija reikalauja dvasinio virsmo, ji turi būti išgirsta ir suprasta. Depresijoje nėra nieko gėdingo. Tai seniausias kvietimas ilsėtis. /J. Fosteris“
Norisi pradėti kalbėti apie depresiją ne iš diagnozės įvardijimo, bet iš ten, kur galime surasti jos priežastis ir terapijos metu matyti ne diagnozę, o žmogų, ieškant kartu kelio išeiti iš sunkumų. Dvasinis kentėjimas yra labai didelis sunkumas ir išbūti su juo nelengva, dar sunkiau būna patikėti, kad jis gali praeiti. Trumpai pasikalbėkim apie depresiją, tekstas gali pasirodyti kiek techniškas, bet gal būtent jis padės atpažinti depresiją savyje, savo artimuose žmonėse ir kreipiantis pagalbos vėl pradėti matyti spalvas. Nuotaikos sutrikimai dažniau pasireiškia depresija. Kadangi depresijos simptomai yra labai įvairūs, neretai būna sunku atskirti ir suprasti, kas vyksta bei kada jau reikia kreiptis pagalbos. Vienas iš labiausiai apibrėžiamų ir nusakomų depresijos simptomų yra prislėgtumo jausmas, kas anksčiau teikė džiaugsmą, nebesukelia tokių emocijų, viskas pamažu darosi pilka ir vienoda. Negebėjimas pajausti džiaugsmo ir pasitenkinimo atliekant kasdienius dalykus (valgant, einant pasivaikščioti, bendraujant ir pan.) vadinasi ahedonija – vienas iš svarbesnių depresijos požymių, kuris padės ją atpažinti. Kitas svarbus požymis – sunkios ir varginančios mintys apie nesėkmes, grįžimas į negatyvius patyrimus ir visur lydimas kaltės jausmas, kuris yra perdėtas ir neatitinka tikrovės. Tai sunki būsena ir su tuo nereikia likti vieniems. Jei jus vargina verksmingumas, nors kartais būna geresnių dienų, bet fone jaučiasi jautrumas ir galėjimas labai greit susigraudinti, reikia į tai atkreipti dėmesį. Gana dažnai jaučiamas nerimastingumas, įtampa, jausmas, lyg kas blogo gali nutikti. Kartais būna pyktis, susierzinimas ir tam dažnai nebūna jokios priežasties. Jei dvasinis skausmas, neviltis tampa sunkiai pakeliami, būna mintys apie savižudybę, noras bet kokiu būdu užbaigti skausmą.
Šalia to atsiranda ir fizinių simptomų- pastovus nuovargis, energijos nebuvimas, neretai sunku prisiversti atlikti net paprastus dalykus. Būna sunku susikaupti, dėmesys išblaškytas, neretai skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, dingsta kūrybiškumas, sunku susikaupti net skaityti knygą. Pasikeitęs apetitas (padidėjęs arba sumažėjęs), neretai prarandamas gebėjimas mėgautis maistu, jausti ryškesnį skonį. Sutrinka miegas (nemiga arba padidintas mieguistumas), reikėtų atkreipti dėmesį į prabudimą 2 val. anksčiau įprasto atsikėlimo laiko. Neretai visi sunkūs jausmai labiau jaučiami rytais. Seksualinio aktyvumo pasikeitimas. Kartais pradedama piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis. Sergantys depresija skundžiasi įvairiais kūno skausmais, dažnai neranda jų priežasties- tai gali būti širdies skausmas, dažnas plakimas, dusinimo jausmas, galvos skausmas, svaigimas, virškinimo problemos. Kartais pastebimas plaukų slinkimas, skundžiamasi nugaros, sąnarių, galūnių skausmais.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais aprašytais simptomais. Net ir sergant sunkia depresijos forma jie nėra visi fiksuojami. Jeigu perskaičius šį aprašymą, jūs jaučiate 5 aprašytus simptomus arba 1- 2, bet labai ryškiai išreikštus, jie tęsiasi 2- 4 savaites, rekomenduojama pasikonsultuoti su psichologu. Ypač kviestume konsultacijai, jeigu turite minčių apie savižudybę, žalojate save. Negydoma depresija gali pereiti į sunkesnę formą, jos gydymas ilgesnis, atsiranda šalia kitų simptomų, kurie labai trukdo sveikti. Pradėjus gydymą, pagerėjimas pajuntamas po 2- 4 savaičių ir pradžioje gali būti nevilties jausmas, kad niekas nesikeičia, todėl svarbu labai tikėjimas, palaikymas ir kontakto turėjimas su gydančiais specialistais. Gydymas užtrunka 6 mėn. ir ilgiau, priklausomai nuo ligos sunkumo. Efektyviausiai padeda pasveikti kombinuotas gydymas- terapija ir vaistai. Kartais nutinka toks paradoksas, kad tik pradėjus sveikti ir atgavus gyvenimo džiaugsmą, žmogus patiki, kad jis sirgo depresija.
Turbūt kyla klausimas, o kodėl galima susirgti depresija. Vienos iš pagrindinių priežasčių: pavedimumas (ypač bipolinio afektinio sutrikimo), tai gali būti somatinės ligos pasekmė, sunkūs ir ilgai trunkantys psichologiniai išgyvenimai (netektys, skyrybos, smurtas ir t.t.), socialinio gyvenimo pasikeitimas ( darbe netekimas, išėjimas į pensiją ir t.t.), hormonų persitvarkymas moterims ( menopauzė, nėštumas, paauglystė), alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, miego sutrikimai įtakoja depresijos atsiradimą. Remiantis tyrimais, uždegiminis procesas organizme gali nulemti depresijos simptomus, serotonino trūkumas.
Keletas pagrindinių depresijos rūšių, kas galbūt padės geriau ją atpažinti ir suprasti:
Depresijos epizodas: pagal raišką depresijos epizodas skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų, priklausomai nuo simptomų sunkumo, skaičiaus ir tipo.
Distimija: tai pastovi depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Žmogų vargina nuolatinė prislėgta nuotaika, nuovargis, beviltiškumas, sutrinka miegas, atsiranda kaltės jausmas, pastovus nuovargis, pradeda vengti bendravimo, ji trunka ne trumpiau nei 2 m. Dažnai sakoma, kad atrodo niekada gerai nesijautė.
Sezoninė depresija: ji prasideda rudenį arba žiemą ir baigiasi pavasarį. Pagrindiniai simptomai- nerimas, bejėgiškumas, mieguistumas, džiaugsmo praradimas, gali padidėti apetitas. Retais atvejais būna sezoninės depresijos pasireiškimas pavasarį ir vasarą.
Bipolinis afektinis sutrikimas: dar vadinamas „maniakine depresija“. Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys (mažiausiai turi būti užfiksuoti du) nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu žmogaus nuotaika tampa pakili, padidėja aktyvumas, energija, o po jo seka sunkus depresijos periodas, kada žmogus tampa prislėgtas, kartais irzlus, jis neturi jėgų, energijos. Negydant, vidutinė manijos trukmė 3-5 mėn., o depresijos 4-6 mėn. Pasireikšti gali bet kuriame amžiaus tarpsnyje.
Ciklotimija: dar vadinama švelniuoju bipoliniu sutrikimu. Tai nuolatinė nestabili nuotaika su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir lengvo pakilumo laipsnių. Nuotaikų svyravimai paprastai nėra susiję su įvykiais. Simptomai nėra labai ryškiai išreikšti, todėl retai kreipiasi pas specialistus, bet yra blogumas tame, kad užleista ir negydoma ji pereina į sunkesnius nuotaikos sutrikimus , krenta darbingumas, žmogus patiria dideles kančias. Negydant susergama bipoliniu afektiniu sutrikimu, o laiku pastebėjus ir pradėjus gydymą, visiškai pasveikstama.
Užmaskuota depresija: tokia depresija paprastai maskuojama fizinėmis ligomis, simptomais, todėl nėra paprasta ją nustatyti. Žmogus neretai skundžiasi bendru silpnumu, gali būti nerimas, nuovargio jausmas, širdies ligos, kvėpavimo, virškinimo sistemų sutrikimai. Pas psichologus nesilanko, eina pas įvairius gydymo įstaigos specialistus, todėl jeigu pavyksta atrasti ir įtarti depresiją, ji neretai būna užsitęsusi.
Galbūt kilo jausmas, kad viskas gana painu, sunku atpažinti, atskirti ir suprasti. Visada, jei kyla klausimas, geriau išgirsti atsakymą ir turėti aiškumą. Jei kyla klausimas ar gali būti depresija, kreipkitės ir šiame dvasinio virsmo etape nelikite vieni, negipsuokite savo sielos patys.
Straipsnio autorius: Lina Jasėnienė
Foto: Pexels
