Gilinantis į emocijų ir jausmų temą labai svarbią vietą užimta taisykles kokias būdami vaikais išmokome apie jausmus. Ką galima jausti, o ko ne.
Šiuo atveju mes kalbame ne apie tas taisykles, kurias namuose svarbu turėti auginant vaikus – miego, bendravimo, mitybos, tvarkos, ir kt. Šios taisyklės labai svarbios, nes jos padeda vaikui jaustis saugiam ir suprasti, kas derama, o kas ne.
Kalbant apie taisykles susijusias su jausminiu pasauliu norime atkreipti dėmesį, kad dažnai esame paveldėję tam tikras taisykles, kurios yra mus apribojusios jausti tai ką išties jaučiame.
Anot, šeimos terapeutės, Virginijos Satir, kiekvienas žmogus turi turėti laisvę „jausti tai ką jaučia, vietoj to ką turėtų jausti“. Ribojančios ir griežtos taisyklės apie jausmus mums trukdo save pilnai priimti ir išreikšti, kaip ir pilnai suvokti mus supantį pasaulį.
Dažnai pasitaikančios iš vaikystės paveldėtos taisyklės apie jausmus – pykti negražu, nesidžiauk, neliūdėk, „verkti nederama, nevyriška ir pan“. Kitaip sakant – tai kas dabar vyksta tavyje yra netinkama, nevertinga. Ta svarbi žmogaus dalis (emocijų pasaulis) yra nesvarbi.
Siūlome ramiai prisėsti ir atlikti savo taisyklių apie jausmus inventorizaciją ir paklausti savęs: „ar viduje dar netūno taisyklė, kuri neleidžia save pilnai jausti“? Kartais galime aptikti, net visą jų komplektą, pavyzdžiui, jausmai yra nepatikimi, gąsdinantys.
Atlikus šį nelengvą paieškos darbą, liks ne ką lengvesnis. Ką daryti su „atrastu lobiu“? Deja pakeisti senas taisykles apie jausmus ypač sudėtinga, nes jos „mums vadovavo“ daug metų ir dažniausiai yra labai gyliai mumyse „įsišaknijusios“. Visgi drąsa ir nuoseklus darbas, galėtų padėti išeiti iš šio „vidinio kalėjimo“.
Dėl ko verta padirbėti ties šia tema. Pirmiausia, dėl savęs ir savo pilnaverčio vidinio gyvenimo.
Antra dėl vaikų. Jei paveldėtos ribojančios taisyklės apie emocijas „dar mus valdo“, dažnu atveju tėvai linkę įprastą modelį pritaikyti bendravime su savo vaikais. Tad verta paklausti savęs – ar šiuo metu mūsų namuose auklėjant vaikus visas emocijas galima jausti ir jas išreikšti? Ar visos yra mūsų namuose priimtinos ir legalios?
Visoms emocijoms leidžiant namuose gyvuoti turėtų kilti mažiau vaikų elgesio problemų. Vaikui leidžiant emocijas jausti (kai skauda verkti, kai liūdna liūdėti, kai pikta pykti) jos natūraliai bus išreikštos, o jas skatinant slopinti, galime po kiek laiko sulaukti netinkamo elgesio ir/ar kūno signalų (psichosomatikos – pilvo, galvos ir kitų kūno skausmų ir negalavimų), kad žmogui viduje yra negera.
Tiems kas buvote įpratę „stipriau užtrenkę duris į savo emocijų pasaulį“ kviečiame tiesiog dažniau savęs paklausti – „kas šiuo metu manyje vyksta?“ Tikimės atrasti dalykai daugiau pradžiugins ir nustebins nei išgąsdins. O jei ir tai, verta pabandyti.
V.Satir sakydavo, kad siekiant darnos su kitais turime pirmiausia ją jausti savyje, o savo emocijų priėmimas yra vienas iš būdų tai padaryti.
Sėkmės siekiant vidinės darnos!
Jorūnė V.R.
