Neseniai baigėsi nuo rudens vykusi paauglių tėvams skirta grupė. Tai jau aštuonerius metus du kartus metuose vedama paauglių tėvams pastiprinti (naujausiomis žiniomis, įgūdžiais, emociniu palaikymu) skirta grupė.
Šioje grupėje, kaip ir prieš tai vykusiose, kai kurie tėvų keliami klausimai išliko panašūs, pavyzdžiui, kaip reaguoti į stiprias paauglių emocijas, kaip brėžti ribas, kad jų sūnus/dukra laikytųsi, kaip reaguoti į netinkama savo atžalos elgesį, kaip paauglį daugiau įtraukti į šeimos gyvenimą ir kt.
Tačiau norisi su kiek didesniu rūpesčiu pasidalinti, kad po pandemijos ir karo Ukrainoje pradžios, tematika su kuria tėvai ateina į grupes kiek skiriasi nuo temų, kurios vyravo iki tol.
Suprantama, kad kiekvienos šeimos situacija unikali, bet praktikoje pastebime, jog dažnėja tėvų, kurie susirūpinę savo vaikų susilpnėjusia psichine sveikata, savižala, ilgalaikiu mokyklos nelankymu, psichotropinių medžiagų vartojimu, įnikimu į socialines medijas, ir vis dažnesniu jau beveik norma tampančiu reiškiniu – garinimu.
Šios temos šeimose egzistavo ir anksčiau, tačiau dirbant praktikoje pastebime, kad jų intensyvumas tikrai išaugęs, jos tampa skausmingesnės tiek tėvams, tiek patiems paaugliams.
Beje šią situaciją patvirtina ir tyrimai, kurie atskleidžia, kad pandemija vaikų ir paauglių psichinei sveikatai turėjo ir vis dar turi didelę įtaką. Įvairių rūšių tyrimų, nagrinėjusių pandemijos poveikį vaikams ir paaugliams, analizė rodo, apie šiame amžiaus tarpsnyje ženkliai išaugusius nerimo, depresijos, vienišumo, streso rodiklius bei baimės, įtampos, pykčio, pervargimo, pasimetimo jausmus.
Tyrimų analizuojančių karo kaimynystėje poveikį dar nėra pakankamai, kad būtų galima objektyviai įvertinti jo tiesioginį poveikį šeimoms, vaikams ir paaugliams. Tačiau manome, kad anksčiau įvardintos paauglių paaštrėjusios psichinės sveikatos bei elgesio problemos yra įtakojamos šių abiejų stresą keliančių reiškinių (pandemijos bei karo Ukrainoje) poveikio.
Pastebime, kad per kelis pastaruosius metus paauglių tėvams poreikis dalyvauti grupėje yra svarbus ne tiek dėl naujų žinių įgijimo, kiek dėl poreikio būti išgirstiems bei palaikytiems vieniems kitų.
Todėl gera girdėti, kad grupės proceso metu tėvai jautė vienas kito jautrumą savo šeimos istorijai, atidų kitų buvimą grupėje ir nuoširdų dalijimąsi savo emocijomis, įžvalgomis bei praktiniais, gyvenime pasiteisinančiais, patarimais.
Tėvai dalijosi, kad dalyvaujant grupėje jiems buvo labai vertinga garsiai aptarti sudėtingas savo šeimoje susiklosčiusias situacijas, gauti kitų grįžtamąjį ryšį ir naujų žinių kaip reaguoti į paauglių elgesį. Atsisveikindami tėvai dalijosi, kad grupė jiems buvo kaip didelis saugus „apkabinimas“, kuris padėjo drąsiau pažvelgti į save, savo paauglį, susiklosčiusią nepalankią situaciją ir įgyti ryžto ją keisti.
Svarbu paminėti, kad ne vienas iš grupėse dalyvavusiu tėvų įvardino, kad pirmiausia grupinė patirtis buvo kaip „veidrodis“, kuris padėjo jiems į save atidžiau pažvelgti ir ne pultį keisti savo paauglio elgesio, bet padėjo jį geriau suprasti.
Tėvystė tai ne tik viskas apie vaiką, bet pirmiausia apie mus pačius, tėvus. Tad grupė tėvams tampa erdve, kur galima patyrinėti, su kokiu „bagažu“ iš savo vaikystės jie patys ateina, kokias automatines reakcijas į vaikų elgesį taiko ir žinoma geriau padeda įsisąmoninti savo, o vėliau ir netinkamai besielgiančio paauglio elgesio motyvus.
Dauguma tyrimų pastiprina mūsų iniciatyvą palydėti tėvus, auginanius paauglius svarbą, nes rodo, kad padedant šeimoje tėvams kurti palaikančią, disciplinuotą aplinką paauglių psichinė sveikata bei elgesys esant iššūkiams greičiau teigiamai keičiasi.
Paauglių tėvų paramos ir socioedukacines grupes „Darniuose namuose“ vedė ir praktine patirtimi dalijosi dr.Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė
#PaaugliuTevuGrupes
#ParamosGrupesTevams
#Paaugliai
#PaaugliuNetinkamasElgesys
