„Mano globėja išmokė mane visko, ką aš moku“, „tik šitoj šeimoj aš pasijutau mylimas“, „aš žinojau, kad globėjai visada mane supras“- visus šiuos žodžius apie savo globėjus pasakė jau suaugę jų globotiniai. Ne visi tėvai iš savo suaugusių vaikų sulaukia tokių gražių žodžių.
Per 2011 metus Lietuvos vaikų globos namuose buvo apgyvendinti 1354 vaikai. Šiuo metu globos namuose gyvena apie 4200 vaikų. Pagal vaikų, esančių institucijose, skaičių šimtui tūkstančių gyventojų esame vienoje iš blogiausių situacijų pasaulyje. Pagal kūdikių namuose augančių mažylių skaičių (dabar juose auga apie 360 vaikų iki trejų metų), tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, Lietuva taip pat yra pirmose gretose: kūdikių institucijose daugiau turi tik trys šalys.
2011 metais iš 10813 globojamų vaikų šeimose buvo globojami 6329 vaikai. Jie augo 4866 globėjų šeimose. Palyginus su 2010 metais, šis skaičius sumažėjo 325 vaikais. Didžiąją dalį šių vaikų sudarė 10-14 metų ir 15-17 metų paaugliai. Praėjusiais metais iš visų šeimose globojamų vaikų 3365 giminaičių šeimose buvo globojami 4339 vaikai. Jie sudaro 68,6 proc. visų šeimose globojamų vaikų. Dažniausiai globoja seneliai arba kiti giminaičiai. 2011 m. 1529 giminystės ryšiais nesusijusiose šeimose buvo globojamas 1991 vaikas.
Tėvų globos netekę vaikai nėra svetimi vaikai- tai visų mūsų vaikai. Mes dažniausiai piktinamės, kai perskaitome informaciją apie vaikus, augančius be šeimos, tačiau nepagalvojame, kad mes patys gal būt galėtume globoti tokį vaiką ir padėti jam užaugti.
Lietuvoje labai stinga žmonių, norinčių priimti į savo šeimas tėvų globos netekusius vaikus. Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams dažnai taip ir nepavyksta rasti be tėvų globos likusiems vaikams globėjų šeimos. Netgi šių vaikų seneliai, suaugę broliai ar seserys, kiti giminaičiai, ne visada sutinka pasirūpinti vaiku, su kuriuo juos sieja giminystės ryšiai. Kodėl taip yra? Kodėl nepopuliaru globoti vaikus? Kodėl dalis globėjų po kelerių metų globos grąžina vaikus atgal į globos namus?
Žmonės bijo prisiimti atsakomybę už vaiką, tiki, kad tokio vaiko yra „blogi genai“, mano, kad globotinis jiems už gerą atsilygins blogu elgesiu. Žmonės nesiima globoti vaikų dėl prastos ekonominės padėties, nusivylimo politine situacija, smunkančio gyvenimo lygio.
Norisi visus, kurie neabejingi tėvų globos netekusių vaikų likimams, paraginti bent apsvarstyti galimybę priimti į savo namus tokį vaiką ir padėti jam užaugti pilnaverčiu ir doru žmogumi.
Kokie žmonės gali tapti globėjais, kokių globėjų laukia globos namuose gyvenantys vaikai? Vaikai tikisi, kad juos priglaus žmonės, kurie turi didelę širdį, mokančią mylėti, kurie yra pasiruošę išklausyti, suprasti, paguosti, padrąsinti, o, kai reikia, ir pabarti.
Visi mes žinome, kaip nelengva auginti vaiką, kasdien juo rūpintis, išleisti į mokyklą, slaugyti, kai suserga, paguosti, kai jam nesiseka. O kur dar paauglystės laikotarpis: jis sunkus ne tik paaugliui, bet jo tėvams.
Kitų tėvų pagimdytą vaiką taip pat nelengva auginti: reikia išmanyti tokio vaiko psichologinius ypatumus, žinoti jo praeitį, suprasti patirtus išgyvenimus ir traumas. Pasirengti naujam globėjo vaidmeniui padeda jau penkerius metus Lietuvoje veikianti vieninga globėjų ir įtėvių rengimo programa GIMK (globėjų, įtėvių mokymai, konsultavimas). Pasirengimo vaiko globai procesas trunka iki pusės metų. Šis laikas yra skirtas ne tik dalyvauti užsiėmimuose, kurių yra dešimt, bet ir geriau pažinti save, savo stipriąsias puses bei poreikius. Šis laikas reikalingas ne tik būsimiesiems globėjams, bet ir juos rengiantiems GIMK specialistams, kurie stengiasi kuo geriau pažinti būsimuosius globėjus ne tik mokymų, bet ir vizitų į jų namus metu. Tik tuomet galima bandyti numatyti, kokį vaiką geriausiai seksis auginti konkrečiai šeimai, kaip šeima susidoros su pokyčiais savo gyvenime, kaip ji tenkins vaiko materialinius ir psichologinius poreikius.
Augindami vaikus, patiriame ne tik rūpesčių, bet ir labai daug džiaugsmo. Esame laimingi, kai vaikas auga sveikas, kai jam gerai sekasi, kai jis apsikabina, prisiglaudžia. Augindami vaikus, įprasminame savo gyvenimą, nesijaučiame vieniši, džiaugiamės, kai namuose girdisi vaiko juokas. Globojami vaikai taip pat gali į jūsų gyvenimą įnešti daug džiaugsmo: kai jie išsigydo savo nuoskaudas, atgauna pasitikėjimą suaugusiais žmonėmis ir pasijunta mylimi, tuomet atiduoda visą savo meilę žmonėms, suteikusiems galimybę patirti, ką reiškia gyventi mylinčioje ir rūpestingoje šeimoje.
Tapus globėjais labai svarbu neužsisklęsti savo šeimoje, bendradarbiauti su specialistais, dalintis savo gyvenimo pokyčiais, vaiko globos patrtimi. Tik dalijantis net ir mažomis problemomis, abejonėmis ar nuogąstavimais, galima išvengti didelių sunkumų, atvedančių į nusivylimą savo gebėjimais arba globojamo vaiko auginimu.
Kviečiame visus jau apsisprendusius, dar svarstančius ar norinčius daugiau sužinoti apie vaikų globą ar įvaikinimą kreiptis į savo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių arba į Paramos šeimai centrą „Darnūs namai”, Kaune. Šio centro socialiniai darbuotojai, turintys ilgametę patirtį globos ir įvaikinimo srityje, galės atsakyti į Jums rūpimus klausimus.
Pasiteirauti galite ir skambindami telefonu 8 609 80270
